„Čia gaivališkai giliai, gaivališkai teisingai sučiuptas mūsų sodžius su jo ypatingumais, su puikiai braižytais tipais... Čia taip daug, taip daug viso ko!“ – tokiais vertinimais kun. Julijono Lindės romano „Blūdas“ rankraštį apdalijo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė 1910 m. Jurgiui Šauliui rašytame laiške.
Birželio 20 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto (angl. YIVO Institute for Jewish Research) delegacija. Kaip ir kiekvienais metais, ji dalyvauja tarptautinėje ekskursinėje programoje „Lietuvos ir Lenkijos pažinimo kelionė: išskirtinai YIVO“ (angl. „Lithuania & Poland Study Tour: exclusively for YIVO“). Šio turo vadovas – Trinity College (JAV) profesorius, geras Judaikos tyrimų centro draugas Samuelis Kassowas, kuris 2017 metais per centro atidarymą skaitė paskaitą „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“ (paskaita publikuota centro tinklaraštyje).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui skirta tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio ir Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 20 d. vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) Nacionalinės bibliotekos skyriaus inicijuotas susitikimas-diskusija, skirta IFLA vykdomo projekto „Globali vizija“ („Global Vision“) ataskaitai aptarti.
„Aš tikiu, kad mūsų planetoje gyvena ne tik gyvūnai, augalai, bakterijos ir virusai, bet ir idėjos. Idėjos neturi kūno, jų gyvybės forma – energija. Idėjos neturi materijos, tačiau turi sąmonę ir, tikrų tikriausiai, turi valią“, – yra pasakiusi populiari rašytoja Elizabeth Gilbert.
Dažniausi migracijos srautai
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas geografijos mokslų dr. prof. Donatas Burneika. Apie vidinę, išorinę migraciją ir socialinės srities mokslinių darbų vaidmenį su svečiu kalbėjosi Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 18 d. vyko seminaras ir diskusija: „Dalijimosi kultūra. „Europeana“ ir Lietuvos atminties institucijos“.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorė Loreta Raulinaitytė ir to paties departamento Bendrosios ir bibliografinės informacijos skyriaus vedėja Renata Blagnienė. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir kitais bibliotekos atstovais buvo aptartos galimybės papildyti Seimo televizijos programos tinklelį Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje filmuojamomis laidomis. Kalbėta ir apie bibliotekos erdvių suteikimo galimybes Seimo reikmėms ir partnerių renginiams, taip pat sulaukta siūlymo Nacionalinei bibliotekai pasirinktinai perimti aktualiausius Seimo skaityklos fondo leidinių dubletinius egzempliorius.
Pasirodė antrasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys nušviečia vaikų literatūros naujienas ir aktualijas, kurios skirtos pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.
Atėjus ilgai lauktoms saulėtoms vasaros dienoms Nacionalinė biblioteka tęsia susitikimų ir aptarimų ciklą „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“ ir kviečia prisiminti pasaulio muzikos legendą Sun Ra (1914–1993). Pasak muzikos tyrinėtojų, Sun Ra yra vienas įdomiausių visų laikų novatorius, Amerikos džiazo muzikos atstovas, pianistas, kompozitorius, grupių lyderis (labiausiai siejamas su savo ištikimų pasekėjų orkestru „The Arkestra“), ankstyviausiai pradėjęs groti sintezatoriumi ir kitais elektroniniais instrumentais, nepriklausomos plokštelių firmos (El Saturn Records) įkūrėjas. Per savo ypač spalvingą kūrybinį gyvenimą Sun Ra išleido daugiau kaip 200 pavadinimų muzikos albumų. Jis taip pat – filosofas, poetas, daug dešimtmečių stulbinęsi žiūrovus „kosminiais“ teatralizuotais pasirodymais, kuriuose galima atsekti vaizdo instaliacijų ir videomeno pradžią.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia užsukti į jaunosios kartos iliustruotojos Gretos Alice (1992 m.) komiksų parodą, skirtą ir vaikams, ir jau ūgtelėjusiems komiksų mėgėjams.
Nacionalinė biblioteka kviečia naudotis nauja elektronine paslauga, skirta skaitmeninto kultūros paveldo, kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal „Creative Commons“ licencijas.
Leidykla „Kitos knygos“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į Lietuvos skaitytojų lauktos knygos sutiktuves. Leidykla ką tik išleido Vokietijos gamtininko Peterio Wohllebeno naująją knygą „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį: meilė, gedėjimas, užuojauta“. Per ilgametę veiklą sukaupti autoriaus pastebėjimai ir smagios istorijos jo knygose puikiai supintos su naujausiais moksliniais tyrimais apie medžių ir gyvūnų elgesį ir tarpusavio santykius.
Pilni energijos, drąsos ir noro veikti dėl savo mylimos tėvynės Lietuvos – tokie buvo trys iškilūs laisvės gynėjai ir rezistentai, kurių jubiliejines gimimo metines minime šiemet. Gydytojui Kaziui Ambrozaičiui – 100, verslininkui, filantropui Juozui Petrui Kazickui – 100, mokslininkui Adolfui Damušiui – 110.
Tradiciškai birželio mėnesį Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai kviečiami į bene didžiausią kultūros ir meno festivalį Lietuvoje „Kultūros naktis“. Šiais metais naktį iš birželio 15-osios į 16-ąją ieškoti naujų takų ir erdvių Vilniuje kvies daugiau nei šimtas renginių ir projektų. Pasak organizatorių, vienos nakties festivalio gerbėjų laukia šokiai iki ryto turguje, futbolo varžybos Katedros aikštėje, teatro spektakliai traukinių stotyje, cirkas baseine ar aistringas tango Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje – tik maža dalis netikėtumų, pasitiksiančių naktinėtojus „Kultūros naktyje“. O kai miestas nemiega – nemiega ir Nacionalinė biblioteka. Šurmuliuojančio Gedimino prospekto lankytojai, ieškantys kamerinės aplinkos, vakarėjant kviečiami užsukti į Nacionalinę biblioteką ir atrasti galbūt puikiai žinomo miesto naujus takus, kuriuos kuria Lietuvos ir užsienio menininkai. Tą penktadienio vakarą pagrindinėje šalies bibliotekoje Jūsų laukia išskirtiniai susitikimai ir patirtys.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausiasis mokslinis bendradarbis, geografijos mokslų daktaras Donatas Burneika. Apie vidinės migracijos procesus šalyje jį kalbina bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.
Šiais metais Lietuva mini trijų iškilių asmenybių, trijų daktarų, trijų gerų bičiulių ir bendražygių, nuoseklių Lietuvos laisvės bylos gynėjų ir kovotojų jubiliejus. Dr. Adolfui Damušiui – 110, dr. Juozui Petrui Kazickui – 100 ir dr. Kaziui Ambrozaičiui – 100 metų. Pagerbiant šių neeilinių žmonių atminimą ir jų nuveiktus darbus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja išskirtinių renginių ciklą. Turiningoje programoje dokumentinių filmų peržiūros, išsami paroda, mokslinė konferencija, intriguojantys pranešimai ir nepamirštami susitikimai.
Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) jau antri metai kuria Pasaulio bibliotekų žemėlapį (angl. Library Map of the World). Reprezentatyvus vizualinis statistinių duomenų įrankis atskleidžia globalų pasaulio bibliotekų potencialą, leidžia analizuoti ir lyginti įvairių tipų pasaulio bibliotekų rodiklius, tokius kaip registruotų vartotojų, lankytojų, išduotų dokumentų, darbuotojų, savanorių skaičius. Žemėlapyje yra galimybė pateikti bibliotekų patirtis ir istorijas, atliepiančias Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Tai puiki galimybė prisistatyti mūsų bibliotekas pasaulio bibliotekinei bendruomenei.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į renginį, skirtą 70-osioms antrųjų masinių trėmimų metinėms.