Kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūros veiklai pritaikyti unikalią Palangos vasaros skaityklą, vieną ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių, šiemet mininčią 60-metį? Atsakymų į šį klausimą rugsėjo 10–11 d. Palangoje ieškos architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė įgyvendinti projektą „Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė“. Jo metu sukurtas Nacionalinės bibliotekos, kaip atsakingos nacionalinės įstaigos, administravimo ir informavimo veiklos modelis bei numatytos jo įgyvendinimui reikalingos technologinės priemonės.

Mieli lankytojai, informuojame, kad nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs įprastu laiku.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose  tekstuose. Tam skirtas seminarų ciklas „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, kviečiantis visuomenę pažinti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus per jų mintis, idėjas ir autentiškus liudijimus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Ar mėgstate skaityti ir dalytis mintimis apie perskaitytas knygas? O gal norite literatūrą patirti ne tik kaip istoriją, bet ir kaip progą geriau pažinti save, išgirsti kitus ir atrasti netikėtų prasmių? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas pradeda jau devintąjį skaitymo sezoną ir kviečia jungtis senus ir naujus narius.

Aštuntajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje nagrinėjama žydams būdingų vardų vartosena vertimuose į lietuvių kalbą, domimasi, kaip kalbotyros studentų moksliniuose darbuose pateikiamos literatūros nuorodos, prisimenami senieji Žuvinto palių, jų dalių ir apylinkių vietų vardai, pristatoma etnolingvistės Birutės Jasiūnaitės monografija „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“.

Pasauliui vis labiau primenant XIX amžiaus geopolitinę sceną, kurioje taisykles diktuoja kelios galingiausios supervalstybės, mažos ir vidutinės šalys vėl atsiduria padidėjusios rizikos zonoje. Ar izoliuotos ir pažeidžiamos šalys gali tapti ne tik svetimų žaidimų figūromis, bet ir pačios kurti tarptautinę darbotvarkę?

Baltijos kelias parodė, ką gali žmonių vienybė siekiant laisvės. Šiandien Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos padeda saugoti tai, dėl ko milijonai žmonių anuomet susikibo rankomis – bendrą atmintį, kultūrinę tapatybę ir pasitikėjimą informacija. Tai viena svarbiausių nacionalinių bibliotekų misijų šiandien.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Naujos knygos, kviečiančios pažvelgti į meną ir kultūrą kaip į nuolat kintantį pasakojimą, kuriame susitinka kūryba, istorija, žmogaus patirtis ir kasdienybė. Leidiniuose atsiveria netikėtos temos – nuo meno kūrinio gyvavimo ir simbolinės „mirties“, Lietuvos karikatūros bei operos istorijos iki kasdienių daiktų dizaino, karinės aprangos ir moderniojo šokio. Skirtingų sričių autoriai atskleidžia, kaip meninė raiška reaguoja į politinius ir visuomeninius virsmus, formuoja kultūrinę atmintį ir tapatybę, o kartais slypi visai šalia – daiktuose, kuriuos naudojame nė nesusimąstydami. Šios knygos leidžia ne tik pažinti atskiras meno ir kultūros sritis, bet ir atrasti jas jungiančius ryšius, skatinančius kitaip pažvelgti į kūrybą, istoriją ir mus supantį pasaulį.

Gavusi Lietuvos kultūros tarybos finansavimą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2026 m. įsigijo du vertingus leidinius – XVI a. Vilniuje išleistą religinę knygą ir XX a. išeivijos meno albumą. Jie pristatomi dviejose vieno eksponato parodose. 

Atliktas naujas tyrimas priminė, kad žymiojo modernizmo paviljono – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklos – istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš 60 metų. Architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytu leidiniu-tyrimu „Vasaros skaitykla Palangoje“ ir jubiliejaus proga atidengta memorialinė lenta atskleista mažiau žinoma šio paveldosauginio statinio istorija.   

Rugsėjo 4 d., 17 val., vyks parodos „Tanchumas Kaplanas. Nuo žodžių iki vaizdų“ atidarymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (atrijus, III a.). Šiuo renginiu paminėsime Europos žydų kultūros dienas.

Pokyčių ir neapibrėžtumo laikais laimi tie, kurie nenustoja mokytis. Pristatome Nacionalinės bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirojo fondo naujienas, siūlančias unikalų žinių bagažą: nuo praktinių pasaulinio garso strategų veiksmų planų startuoliams iki akademinių vadovėlių apie žmogiškąjį kapitalą, projektų valdymą bei darnųjį vystymąsi. Nesvarbu, ar dar tik puoselėjate pirmąją verslo idėją, ar jau valdote didelius megaprojektus – šios knygos padės pakelti jūsų veiklą į naują lygį. 

Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį. Vieniems juo tapo spauda ar radijas, kitiems – televizija ar internetas. Šiandien tokį lūžį kuria dirbtinis intelektas. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad naujos galimybės būtų prieinamos visiems, ne tik tiems, kurie prie pokyčių prisitaiko greičiausiai?

Operos mėgėjus Lietuvos nacionalinė biblioteka duomenų bazėje medici.tv kviečia stebėti keturis įspūdingus operų vakarus aukštos raiškos vaizdo įrašuose.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Londono universitetinio koledžo (UCL) profesoriaus Geoffo Mulgano knygą „Didysis protas. Kaip kolektyvinis intelektas gali pakeisti mūsų pasaulį“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gerbiami lankytojai,  

primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.