Kaip Lietuvos kultūrai būti matomai pasaulyje? Kodėl tarptautinės partnerystės svarbios ne vien kultūros sektoriaus augimui, bet ir valstybės reputaciniam saugumui? Kaip nuo idėjos pereiti prie sėkmingo tarptautinio projekto? Šiuos ir kitus klausimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame tarptautiškumo forume „Kultūra plačiau: tarptautinės kryptys“ nagrinėjo kultūros politikos formuotojai, ekspertai ir kultūros organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos miestų bei regionų. Renginys tapo pirmuoju Lietuvos nacionalinės bibliotekos su Lietuvos kultūros institutu kuriamos Tarptautiškumo kompetencijų ugdymo programos žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti mūsų šalies kultūros sektoriaus gebėjimus veikti tarptautinėje erdvėje.
Tradicinei žurnalistikai šiandien tenka vis sudėtingesnė užduotis – padėti visuomenei orientuotis informacijos gausoje ir atskirti patikimus faktus nuo klaidinančio ar manipuliatyvaus turinio. Dezinformacijos plitimas, algoritmų įtaka informacijos srautams, mažėjantis pasitikėjimas žiniasklaida ir sparčiai augantis vizualinio turinio kiekis keičia ne tik tai, kaip gauname naujienas, bet ir tai, kaip vertiname jų patikimumą bei sprendžiame, kuo galima pasitikėti. Šie pokyčiai kelia svarbių klausimų: kaip keičiasi žurnalistikos vaidmuo informacinėje visuomenėje? Kaip atpažinti patikimą informaciją, kai ją vis dažniau lydi manipuliatyvus ar klaidinantis turinys? Ir kaip išsaugoti pasitikėjimą žiniasklaida, kai tiesos paieška tampa vis sudėtingesnė?
Nuo šio rudens Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje gyvenančioms šeimoms dovanojama ir antroji nacionalinio ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto „Knygų startas“ Evelinos Daciūtės ir Ingos Dagilės knyga „Drambliai ėjo į svečius“. Iki šiol diasporos lietuviams buvo dalijami lauknešėliai su pirmąja knyga, skirta vaikams iki trejų metų, o dabar iniciatyva pasieks ir šeimas, auginančias vaikus iki penkerių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama šį projektą, siekia nuosekliai ugdyti užsienyje augančių vaikų ryšį su lietuviška knyga ir šiuolaikine Lietuvos kultūra nuo pirmųjų gyvenimo metų.
2026 metais minimos prancūzų filosofo, istoriko, socialinės minties tyrinėtojo Michelio Foucault (1926 10 15–1984 06 25) 100-osios gimimo metinės. Tai vienas įtakingiausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų filosofų, analizavęs galios, žinių, visuomenės kontrolės ir laisvės temas. Jo darbai peržengė vienos akademinės disciplinos ribas – filosofas tyrinėjo psichiatrijos, medicinos, kalėjimų, seksualumo, mokslo ir politinės galios istoriją.
Spalio 19–25 dienomis visame pasaulyje jau tradiciškai minima Tarptautinė atvirosios prieigos savaitė (angl. International Open Access Week). Šių metų iniciatyva kviečia atsigręžti į itin aktualią temą – „Mokslo kaina“ (angl. The Cost of Knowledge). Jos tikslas yra paskatinti visuomenę, tyrėjus bei institucijas diskutuoti apie augančius kaštus siekiant gauti ir dalintis žiniomis bei ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti mokslo prieinamumą, kuris yra viena pamatinių žmogaus teisių.
Skaitymo procesas dažniausiai nepalieka tiesioginių liudijimų. Todėl tyrėjams tenka remtis įvairiais jo pėdsakais: paraštinėmis pastabomis, pabraukymais, išrašais, laiškais, katalogais, apskaitos dokumentais, teisinių bylų medžiaga, citatomis ir kitais materialiais naudojimo ženklais. Tokie fragmentiški šaltiniai kelia klausimą, kaip rekonstruoti konkrečių tekstų skaitymo patirtis, kokiais būdais ir kokiose vietose buvo skaitoma, kokią reikšmę skaitymo praktikoms turėjo socialinė aplinka. Knygose palikti skaitymo pėdsakai taip pat skatina klausti, ką galime sužinoti apie skaitytojus, nepalikusius savo vardų ar asmeninių liudijimų.
Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vinilinių plokštelių fondas pasipildė tiek puikiai žinomų populiariosios, roko, klasikos, elektronikos atlikėjų, tiek naujais nišinės „indie“, „world“ ir kitų žanrų muzikos albumais. Norime pristatyti keletą jų:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia atrasti naują kultūrinę tradiciją – Atvirojo Kino klubo susitikimus Nacionalinėje bibliotekoje. Kartą per mėnesį biblioteka virs jaukia kino sale, kurioje lankytojų lauks nemokami kokybiško kino seansai, prasmingi pokalbiai ir galimybė susitikti su bendraminčiais. Pirmasis ciklo renginys vyks 2026 m. spalio 25 d.
Spalio 24–31 dienomis Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su viso šalies tinklo bibliotekomis jungiasi prie Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitės.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vieno žinomiausių ir skaitomiausių šiuolaikinių prancūzų filosofų André Comte-Sponville’io knygą „Mažasis traktatas apie didžiąsias dorybes“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, bendradarbiaudamas su Valstybingumo centru, išleido deimantinės atvirosios prieigos elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ penkto tomo specialųjį (27–28) numerį „Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“. Numerio sudarytojai ir moksliniai redaktoriai – dr. Dalia Cidzikaitė, dr. Ilona Strumickienė, dr. Darius Žiemelis.
Mieli lankytojai,
informuojame, kad spalio 16 d., nuo 9:00 val. iki 16:30 val., ant pagrindinių bibliotekos lauko laiptų vyks filmavimas, todėl laikinai bus ribojamas patekimas į pastatą ir išėjimas iš jo per centrinį įėjimą.
Pastaruosius dešimtmečius žmogaus teisės, užtikrinančios orų ir saugų gyvenimą, sparčiai žengė į priekį. Tačiau kiek žingsnių dar laukia, kol mūsų prigimtinės laisvės taps nenuginčijamu visuomenės pamatu? Nuo laisvės drąsiai žvelgti į veidrodį, o ne susigūžti nugirdus patyčias dėl išvaizdos, iki teisės gyventi taikiai, o ne drebėti iš siaubo aidint šūviams.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai artimiausiu metu pradės įgyvendinti minimalų invazinį Arkikatedros tyrimą, kurio metu bus tiriama ertmė, esanti Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Prie iki šiol netirtų vietų lokalizavimo prisidėjo ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) įgyvendinto 3D skaitmeninimo projekto duomenys. Sugretinę juos su istoriniais pastato planais, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai išskyrė 13 vietų, galinčių papildyti žinias apie arkikatedros istoriją.
Ar pastebėjai, kad informacijos paieška dažnai būna itin komplikuota, nes sąrašas yra tiesiog per ilgas, ir niekada nežinai, nuo ko pradėti? Užuot rizikavę aklai pasitikėdami dirbtiniu intelektu, ieškokite patikimų žinių paprastai – junkitės prie duomenų bazės „JSTOR Collections“.
2026-ieji žymi dvi reikšmingas sukaktis: 130 metų nuo psichoanalizės, vienos įtakingiausių XX a. psichologijos krypčių, atsiradimo ir 170 metų nuo psichoanalizės termino autoriaus, austrų gydytojo Sigmundo Freudo gimimo. Tai puiki proga prisiminti žmogų, kurio idėjos sukėlė mokslinę revoliuciją ir iki šiol skatina diskusijas apie žmogaus prigimtį, pasąmonę ir vidinius išgyvenimus.
Jūra traukia ne tik akis – ji kviečia keliauti, svajoti, išbandyti save ir pasinerti į istorijas, kuriose niekada netrūksta paslapčių. Kartais ji rami ir žadanti nuotykius, kartais – negailestinga ir nenuspėjama, o kartais tampa žmogaus gyvenimo dalimi, nuo kurios neįmanoma pabėgti.
Spalio 19 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vėl kviečia užsukti ir išsirinkti nurašytų knygų, kurios ieško naujų šeimininkų.