Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz, 1911 06 30–2004 08 14) knygų ekspozicija.

Šeštajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje spausdinamas pokalbis su vaikų literatūros vertėju Kęstučiu Urba, apžvelgiami konkurso „Mano žodynas“ dalyvių darbai, rašoma apie 1665–1766 m. Didlaukių liuteronų bažnyčios metrikų knygoje užfiksuotus lietuviškus mirties priežasties įvardijimus, pristatoma knyga, kurioje skelbiami ir komentuojami Kazio Ulvydo radijo kalbos valandėlių tekstai.

Sparti skaitmeninių technologijų plėtra ir augantis dirbtinio intelekto vaidmuo keičia ne tik mūsų kasdienius įpročius, bet ir kibernetinio saugumo sampratą. Šiandien kibernetinis saugumas apima ne tik technines apsaugos priemones, bet ir visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimą, kibernetinių rizikų valdymą, asmens duomenų apsaugą bei saugumui įtaką darančių socialinių ir profesinių praktikų analizę.

Trečiasis „Profesinio klausimo“ sezonas tapo dinamiška ir gyva mūsų šalies ir užsienio bibliotekų sektoriaus kronika, kurios rėmus geriausiai brėžia pačių pašnekovų mintys.

Gyvas žodis. Keičiantis informacijos paieškos būdams, bibliotekos reaguoja į visuomenės informacinę elgseną. Vis daugiau šalies akademinių bibliotekų imasi mokyti vartotojus, kaip naudotis dirbtinio intelekto įrankiais informaciniams poreikiams tenkinti. Apie tokius mokymus pasakoja Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė ir Vilniaus universiteto bibliotekos Studijų ir tyrimų palaikymo skyriaus informacinių kompetencijų ugdymo veiklų koordinatorė Lina Becerik.

Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido rašytojo, diplomato Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“. Knygos sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė Dalia Cidzikaitė.

Gerbiami lankytojai,  

primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau. 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2026 metais minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, primena, kad 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. Rainių miškelyje netoli Telšių sovietų saugumo pareigūnai žiauriai nužudė 73 kalinius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Gedimino Kasparavičiaus knygą „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“. Tai pirmas išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Naujoje teminėje knygų lentynoje Laisvalaikio skaitinių erdvėje (III a.) „Vasara mieste: istorijos tarp gatvių ir parkų“ susitinka ryškus miesto ir vasaros tandemas.

Liepos 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „10-ties metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“ atidarymą. Per atidarymą vyks NARA žurnalistės Polinos Tolpyginos ir britų menininkės Sarah Lippett diskusija apie jos per pastaruosius 10 metų sukurtus komiksus.

Šiuolaikiniame pasaulyje vaikams išlaikyti dėmesį tampa tikru iššūkiu – juos greitai išblaško spalvoti ekranai, garsai ir informacijos gausa. Todėl gebėjimas susikaupti tampa vienu svarbiausių įgūdžių, padedančių vaikui mokytis, kurti, spręsti problemas ir geriau suprasti save bei kitus. Specialistai pabrėžia, kad dėmesingumas nėra įgimta savybė – jis ugdomas kasdieniais įpročiais, o viena veiksmingiausių priemonių tam yra skaitymas.

Bibliotekų fonduose ilgainiui susikaupia leidinių, prarandančių aktualumą arba kurių turima daugiau, nei reikia kasdieniams vartotojų poreikiams tenkinti. Dalis tokių, vis dar geros būklės, knygų perduodama į Lietuvos mainų fondą, iš kurio viešosios bibliotekos, mokyklos ir kitos institucijos gali papildyti savo kolekcijas. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Čekijos Respublikos ambasada ir Europos Parlamento biuru Lietuvoje, surengė esė konkursą „Svarstant Europos ateitį“. Konkurso dalyviai – 9–12 klasių moksleiviai ir vyresnieji suaugusieji – buvo kviečiami apmąstyti Europos ateitį, jos vaidmenį šių dienų pasaulyje, mažų valstybių vietą Europoje, Lietuvos galimybes ir iššūkius bei kitus mūsų laikams svarbius klausimus.

Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje – keliaujame, stebime aplinką, dažniau renkamės būti lauke. Tiems, kam įdomu ją pažinti iš arčiau, Žiniasklaidos skaitykloje parengėme periodinių leidinių lentyną „Gamtos skaitymai“. 

Birželio pradžioje Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje prasidėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotas kūrybinių dirbtuvių ciklas senjorams „Išgyventi žodžiai: autobiografinių tekstų rašymo dirbtuvės“. Daugiau nei dvidešimt Pasvalio krašto senjorų jau pradėjo mokytis autobiografinio rašymo subtilybių, užrašyti savo atsiminimus. Kūrybinio rašymo pamokas vedė žinomi Lietuvos rašytojai – Sandra Bernotaitė, Danutė Kalinauskaitė, Vidas Morkūnas, Aldona Ruseckaitė, Alvydas Šlepikas, – o dirbtuvių metu sukurti darbai rudenį bus pristatyti visuomenei Nacionalinėje bibliotekoje ir papildys jos fondus.

„ekultūra.lt“ kviečia pažinti Palangą judant – einant nuo gyvybingo miesto centro iki ramesnių kurorto erdvių, pajūrio, parkų ir kultūros objektų. Tai vidutinio ilgio pasivaikščiojimas, kuriame susijungia kultūra, gamta ir Palangos kurorto atmosfera.