Mieli lankytojai, primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, todėl vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, biblioteka bus uždaryta.

Šiais metais akcijos „Metų knygos rinkimai“ komisija sudarė ilguosius sąrašus, iš kurių vėliau bus atrinkti nominantų penketukai. Ekspertai šias knygas pristato visuomenei kaip itin reikšmingą praėjusių metų lietuvių literatūrą. Dvidešimtmetį švenčiančios akcijos ilgieji sąrašai skelbiami antrus metus iš eilės, tačiau pirmą kartą dar iki penketukų paskelbimo.

Savo veiklas toliau sėkmingai plėtoja projektas „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“. Jis skirtas ugdymo specialistams suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų norint veiksmingai įtraukti kultūros paveldo pažinimą į formaliojo ugdymo procesą.

„EBSCO Publishing“ tęsia pažintį su šia duomenų baze ir kviečia į nemokamus nuotolinius mokymus, skirtus studentams, mokslininkams, bibliotekų specialistams ir visiems, kurie ja domisi bei naudojasi. Specialiuose leidėjų mokymuose susipažinsite su nauja „EBSCOhost“ duomenų bazės versija ir jos teikiamomis paslaugomis, sužinosite daugiau apie ekonominio turinio paiešką. Mokymai vyks anglų kalba „Zoom“ platformoje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka saugo itin reikšmingos apimties ir turinio Žydų mokslinio instituto YIVO dokumentų archyvą. Šis institutas buvo įkurtas lygiai prieš šimtmetį – 1925 m. Vilniuje. Tai – vienintelė Vilniaus žydų institucija, nenutraukusi savo veiklos per Holokaustą ir ją tęsianti iki mūsų dienų. Po Antrojo pasaulinio karo pagrindine YIVO būstine tapo Niujorke įsteigtas instituto filialas. Jis perėmė instituto, kaip žydų paveldo saugotojo ir tyrimų centro, funkcijas.

2025-ieji metai žymi ypatingą sukaktį – minime 150-ąsias vieno iškiliausių lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Šia proga visus metus Lietuvoje vyks įvairūs kultūros renginiai, skirti ne tik pagerbti šį nepaprastą kūrėją, bet ir iš naujo atrasti jo palikimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Didžiausias Oksfordo universiteto leidėjas „Oxford University Press“ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pratęsia terminuotą prieigą prie „Oxford University Press“ duomenų bazės internetinių išteklių. Skaitytojai turės galimybę net iki 2025 m. kovo 1 d. susipažinti su šiais elektroniniais ištekliais: „Oxford Bibliographies“, „Oxford Research Encyclopedias“, „Oxford Handbooks Online“, „Oxford Scholarship Online“ ir „Very Short Introductions“.

2025 m. vasario 11 d. daugelyje pasaulio šalių bus minima jau 22-oji Saugesnio interneto diena! Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Akcijos šūkis – Kurkime geresnį internetą kartu!

Socialinių medijų laikais gyvename nuolatinėje intensyvaus informacinio srauto apsuptyje. Joje gausu informacinio triukšmo, kuris dažnu atveju paklaidina ir apkvailina skaitytoją. Internete apstu melagienų, apsimetančių tikromis naujienomis, ir visa tai plinta du kartus greičiau nei objektyvi informacija, o tai kelia grėsmę ne tik mūsų šalies suverenitetui, bet ir tautos ekonominei, intelektualinei gerovei. Todėl šiais „žinių visuomenės“ laikais be galo svarbu kiekvienam iš mūsų tapti atsakingais informacijos naudotojais bei kūrėjais, t. y. gebėti suprasti, analizuoti, kritiškai įvertinti pateikiamą turinį bei vadovaujantis etikos principais kurti objektyvią informaciją ir taip prisidėti prie šviesios ateities kūrimo.

Pagaliau sulaukę tikrosios žiemos, siūlome turiningai praleisti laiką mokymuose Nacionalinėje bibliotekoje ir atrasti bei išmokti naujų ir naudingų dalykų, ką galėsite puikiai panaudoti ir savo kasdieninėje veikloje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Alfonso Eidinto monografiją „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“.

Pirmajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje apžvelgiamas redaktorių ir vertėjų seminaras, skirtas kalbos variantiškumo klausimams, pasakojama apie kalbininkų atminimo įamžinimą Klaipėdos rajone, komentuojamos užduotys, padedančios kitakalbiams mokiniams pasirengti suprasti lietuviškus tekstus, rašoma apie Lietuvių kalbos institute surengtą terminologijos seminarą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gyvas žodis. Ir šiemet stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius – bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje atskleidžiame šiuolaikinio meno muziejaus „Stasys Museum“ Panevėžyje direktorės Vaidos Andrijauskaitės ir Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos vyresniojo bibliografo Mindaugo Balkaus įkvėpimo imtis ambicingų projektų šaltinį.

„Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcinė kolegija tęsia tradiciją kasmet aptarti praėjusių metų straipsnius ir apdovanoti įdomiausių, vertingiausių publikacijų autorius. 2024 metais žurnale paskelbta originalių straipsnių kalbos mokymo ir dėstymo klausimais, domėtasi asmenvardžių istorija, rašyta apie aktualius kalbos reiškinius ir mažai kam žinomus terminijos dalykus.

2025 m. pradžioje tvarkant Nacionalinės bibliotekos Retų knygų fondą buvo identifikuota XV a. knyga – inkunabulas. Pirmosios spausdintinės knygos inkunabulai, išleisti iki 1500 m. gruodžio 31 d., laikomi ypač svarbia dokumentinio paveldo dalimi. Inkunabulą identifikavo vyriausioji metodininkė-tyrėja  Viktorija Bargailienė.

Turbūt nerastume bent kiek kinu besidominčio žmogaus, kuris nebūtų matęs serialo „Tvin Pykso miestelis“. Būtent šis kūrinys Davido Lyncho vardą padarė žinomą kiekvienam ir tapo pasauliniu fenomenu – iki šio serialo pasirodymo televizijoje nebuvo parodyta nieko panašaus. D. Lynchas savo magiškais kadrais, mistika, subtiliu humoru ir nenuspėjama istorija užbūrė milijonus žmonių ir privertė juos klausinėti: „Kur dingo Lora Palmer?“

Visai neseniai sutikome 2025-uosius, kurie itin reikšmingi visam krikščionių pasauliui, mat popiežius Pranciškus juos paskelbė šventaisiais Jubiliejiniais metais. Tradiciją švęsti Jubiliejinius metus daugiau nei prieš 700 metų pradėjo popiežius Bonifacas VIII. Nuo 1400-ųjų Jubiliejiniai metai dažniausiai švenčiami kas 25 metus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: