Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie ją įtraukusią biblioterapiją pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Daiva Janavičienė, o ką Kauno savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka veikia miesto parkuose, atskleidžia jos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičienė.
Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“.
„Gimtosios kalbos“ birželio mėnesio numeryje gilinamasi į kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities ir baltų etnogenezės problemas, nagrinėjamas mažai tirtas reiškinys – būtojo dažninio laiko dalyvių atributinė vartosena, rašoma apie recepcijos reikšmę mokant kitakalbius, pasakojama apie du Kėdainiuose surengtus lietuviškų įmonių pavadinimų konkursus bei apie šiame mieste įvykusį Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą, spausdinama knygos „#fainiausia pasauly močiutė“ recenzija.
Gerbiami lankytojai, informuojame, kad nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 23 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs vasaros laiku.
2023 metų rugsėjį startavęs „Profesinis klausimas“ – bibliotekų specialistams skirta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalaidė – birželio 27 dieną baigia pirmąjį sezoną. Pradėdama darbus kūrybinė komanda kėlė tikslą – didinti bibliotekininkystės populiarumą, profesinės informacijos sklaidą, bibliotekų specialistų profesinį pasitikėjimą ir žinias. Per pirmąjį tinklalaidės sezoną (2023 m. rugsėjis–2024 m. birželis) parengtos 22 laidos. Daugiausia dėmesio skirta temoms, išankstinėje apklausoje sulaukusioms didžiausio tikslinių auditorijų susidomėjimo, – technologijų inovacijos bibliotekose; kūrybiškumo skatinimas; bibliotekų vadyba; bibliotekų erdvės; nacionalinių ir tarptautinių organizacijų veikla.
1994 m. rugpjūčio 9 d. „Lietuvos aido“ galerijoje buvo atidaryta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda. Anuomet spaudoje rašyta: „Neįprasta ekspozicija sukėlė nuostabą ir sumaištį tarp meno mylėtojų. Parodos neįmanoma vertinti vienu požiūriu: teisus bus romantiškas estetas, pareiškęs, jog tai neskoninga, teisus bus ir postmodernus konceptualistas, teigdamas, jog šie paveikslai ‒ „pats tas“, beprecedentinis drąsių idėjų ir dar mažai naudotų plastinių formų produktas.“ (Grigoravičienė, Erika. Kas yra laimė ir kur slypi blogio šaknys? 7 meno dienos, 1994 m. rugpjūčio 12 d., p. 3.)
Vis atnaujinamas, atviras Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklos plokštelių fondas buvo papildytas naujomis tiek savitos, nepriklausomos indie, tiek džiazo klasikos, tiek bosanovos ir kitų įvairių žanrų vinilinėmis plokštelėmis.
Birželio 19 d. Sapiegų rūmuose įvyko pirmoji metinė Lietuvos kultūros įstaigų vadovų konferencija, kurios tema – „KULTŪRA: lyderystė pokyčių akivaizdoje“. Ši konferencija tapo reikšmingu įvykiu kultūros sektoriui, suburiančiu įvairių kultūros sričių vadovus diskutuoti apie kultūros vaidmenį ir lyderystę šiuolaikinių iššūkių kontekste.
Birželio 26 d., trečiadienį, 17.00 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.
Birželio 11–13 d. Latvijoje vyko Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų seminaras „LiLaEst 2024“. Šiame kas dveji metai vykstančiame renginyje dalyvavo apie 40 nacionalinių bibliotekų specialistų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Kviečiame skaitytojus, besidominčius įvairiomis komunikacijos srities temomis, susipažinti su naujomis viso teksto elektroninio formato knygomis, kurias galite skaityti virtualiai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamoje „EBSCO Publishing“ duomenų bazėje.
Šiemet Vladui Jakubėnui (1904–1976), vienam iškiliausių Lietuvos kompozitorių, palikusiam ryškų pėdsaką XX a. muzikos istorijoje, sukanka 120 metų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos įgyvendinamas projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ siekia modernizuoti ir sukurti šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančias informacines sistemas, kurios palengvintų darbą paveldosaugos specialistams ir patraukliai pristatytų kilnojamojo ir nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo vertybes plačiajai visuomenei.
Birželio 5 d. Vilniuje, „Betono fabrike“, įvyko pirmasis Lietuvos „Ideatonas“, vienai dienai aštuonias komandas iš septynių kultūros įstaigų įtraukęs į technologijų ir inovacijų pasaulį. Renginyje skirtingos komandos, sudarytos iš muziejų, teatrų, bibliotekų ir kitų kultūros institucijų atstovų, kūrė inovatyvias idėjas, kurios leistų auginti kultūros aktualumą ir prieinamumą. „Ideatono“ organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos yra būtinos norint ne tik atliepti šiuolaikinių vartotojų poreikius, bet ir skatinti reikiamus sektoriaus pokyčius.