Keturias dienas trukusi 19-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė baigėsi. Leidėjai ir organizatoriai skaičiuoja pelną, rekordiškai gausiai „skaitymo atlaiduose“ dalyvavę lankytojai, tikėkimės, jau skaito įsigytas knygas, o Nacionalinė biblioteka preciziškai skaičiuoja, džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbuotojais, pelniusiais garbingus apdovanojimus. Kaip jau esame skelbę, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Tarptautinėje Vilnius knygų mugėje apdovanojo 2017 metais išleistų meniškiausių knygų konkurso nugalėtojus. 25-ąjį kartą kultūros ministerijos kasmet skelbiamam „Knygos meno“ konkursui 54 leidėjai pateikė 116 knygų. Remiantis poligrafiniais ir meniniais kriterijais, iš jų išrinkti meniškiausiai apipavidalinti ir geriausiai atspausdinti leidiniai. Teminėje grupėje „Grožinė literatūra ir eseistika“ nugalėtojo laurus pelnė Miglės Anušauskaitės ir dizainerės Kamilės Lisauskaitės komiksų knyga „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ (išleido „Aukso žuvys“, spausdino „Petro ofsetas“). Premija knygos autorėms skirta už neįprastą mokslinio turinio ir populiarios formos sugretinimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Vasario 23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dalyvavo oficialiame susitikime su  Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Savaitgalį šurmuliavusioje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, be kitų gausių renginių, vyko ir Kultūros ministerijos kasmet skelbiamo „Knygos meno“ konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Meniškiausių knygų konkursas šiemet surengtas jau 25-ąjį kartą. Iš viso 54 leidėjai konkursui buvo pateikę 116 knygų. Remiantis poligrafiniais ir meniniais kriterijais, iš jų išrinkti meniškiausiai apipavidalinti ir geriausiai atspausdinti leidiniai.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas ir Wisławos Szymborskos fondas Krokuvoje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai“ atidarymą.

Lietuvos Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos TV studijoje – žurnalistas Valentinas Mitė, kurį jo pašnekovas, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas pristato kaip „mūsų žmogų Irake“. (V. Mitė, tuomet Laisvosios Europos / Laisvės radijo Prahoje žinių skyriaus bendradarbis, nuvyko į Iraką po karo veiksmų pradžios 2003 m. ir ten praleido iš viso 5 mėn.).

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta prieiga prie duomenų bazės „LearnTechLib“.

Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo keturias dienas truksianti 19-oji Vilniaus knygų mugė. Šiemet organizatoriai kviečia švęsti modernios valstybės atkūrimo šimtmetį ir skaityti Lietuvą kaip gyvą, atvirą tekstą, kuris kasdien rašomas vis iš naujo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama ir sveikindama didžiausią Baltijos šalyse Knygų mugę, pabrėžė, kad šiemetinė, devynioliktoji, yra ypatinga, nes su Lietuva, ką tik atšventusia valstybės atkūrimo šimtmetį, tokį patį jubiliejų švenčia ir kitos regiono šalys, taip pat dalyvaujančios šiame kultūros forume. Todėl ir šių metų mugės tema „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ yra labai iškalbinga.     

Vasario 20 dieną Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko Nacionalinės moksleivių akademijos lietuvių filologijos sekcijos dalyviams skirti renginiai, kuriais moksleivius siekta išsamiau supažindinti su lietuvių diasporos istorija, šiandieniniais jos pažinimo ir tyrimo būdais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė skaitė paskaitą apie JAV Lietuvių bendruomenės įgyvendintą „JAV LB Sakytinės istorijos projektą“ ir juo remiantis parengtą knygą  „Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus, 1940–1944“ (2015 m. pelnė Lietuvos leidėjų asociacijos ir Krašto apsaugos ministerijos įsteigtą „Patriotų premiją“), kurios angliškas variantas „We Thought We‘d Be Back Soon. 18 Stories of Refugees, 1940–1944“, pasirodęs 2017 m., įvertintas Knygos meno konkurse.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2017“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ (leidykla „Tyto alba“), poezijos kategorijoje – Agnės Žagrakalytės eilėraščių knyga „Štai:“ (leidykla „Tyto alba“), knygų vaikams kategorijoje – Evelinos Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“, iliustravo Aušra Kiudulaitė (leidykla „Tikra knyga“) ir knygų paaugliams kategorijoje – Dainos Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“ (leidykla „Alma littera“).

Vasario 22–25 d. devynioliktą kartą šurmuliuos Vilniaus knygų mugė. Jos tema – „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. „Švęsdami modernios valstybės atkūrimo šimtmetį turime progą perskaityti Lietuvą kaip gyvą, atvirą tekstą, kuris visada rašomas, niekada nebaigiamas ir perskaitytas gali būti… tik jį sukuriant kasdien ir vis iš naujo“, – nepamirštamų potyrių, pažinčių ir atradimų žada mugės rengėjai. Kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginius knygų mugėje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteikė valstybės apdovanojimus Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota ir Rūta Eglinskienė – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriaus vadovė. Garbingas apdovanojimas R. Eglinskienei skirtas už vertingų dokumentų Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje išsaugojimo iniciatyvą.

Pavargote girdėti kitų žmonių sėkmės istorijas? O gal seniai norite nusipirkti tą galingą kompiuterį ar naują makiažo priemonių staliuką, tačiau vis nesiryžtate? Jūsų amžius ar socialinė padėtis nėra svarbu, nes mes visiems turime puikų pasiūlymą! Apie greitą milijoną internetu ir kitus rūpimus klausimus galėsite pasikalbėti su pozityviai nusiteikusiu žmogumi – Benediktu Gyliu. Jis yra „Bitonomijos“, knygos apie „sėkmingo ir... kartais gėdingai niekam tikusio el. verslo patirtį“, autorius, vieno iš aktyviausių Lietuvos paramos fondų įkūrėjas, smalsus keliautojas ir interneto multimilijonierius! Geresnį žmogaus, kuriam sekasi, pavyzdį būtų sunku ir rasti.

Vienas svarbiausių projekto „Šimtas reikšmingiausių knygų vaikams ir Lietuvai“ rezultatų ­– parengtas ir išleistas katalogas, tapęs ir svarbiu istoriniu dokumentu, ir dovana Lietuvos jubiliejui.

Atviros Lietuvos fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia dviejų dalių tiesiogiai transliuojamą laidą, skirtą Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams ir visiems vyresnio amžiaus bibliotekų lankytojams.

Kviečiame į Muzikavimo erdvėje vyksiantį laisvos garsinės kūrybos patyrimą. Kompozitorių Karlheinzo Stockhauseno ar Johno Cage‘o idėjų paskatinti, sieksime atverti intuityvią muziką, kaip saviraiškos, susitelkimo ir komunikacijos priemonę.

Vasario 19 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su naujuoju  Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentu prof. Jūru Baniu. Susitikime buvo aptartos dviejų nacionalinių institucijų strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo galimybės. Artimiausiu metu bus pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis. Šis klausimas taip pat bus svarstomas Lietuvos mokslų akademijos prezidiume.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tyrimas „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu BĮ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas“ atliktas neprofesionaliai ir nevisapusiškai, t. y. neįvertinant visų teisės aktų, reglamentuojančių bibliotekų veiklą, neįsigilinant į Lietuvos bibliotekų sistemos specifiką bei tarptautinę nacionalinių bibliotekų praktiką. Toks Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) sprendime nurodytų argumentų ydingumas, suponuojamas paviršutiniško ir neadekvataus situacijos traktavimo, nulėmė neteisingą, nepagrįstą ir visuomenę klaidinantį sprendimą, kuris dirbtinai eskaluoja situacijos problemiškumą.

Kalbininkai sako, kad savo gimtąją kalbą reikia tobulinti visą laiką. Kaip kalbėti taisyklingai, aptariame dažnai.