Vasario 17–19 d. vyksta tradicinė Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesija. Dėl šalyje paskelbto karantino šiemet ji persikelia į virtualią erdvę. Septynių sekcijų vadovai paruošė įdomias dalykines biochemijos, chemijos, fizikos, informatikos, ekonomikos, matematikos bei lietuvių filologijos mokslų programas. Jau ne pirmą kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius prisideda prie lietuvių filologijai skirtos dalies įgyvendinimo.

COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas, dėl kurio ribojamas patekimas į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ilgam sustabdė profesionalius dokumentų konservavimo ir restauravimo darbus. Buvo nutarta per karantiną išnaudoti kai kurių restauratorių kūrybinius gebėjimus – pasiūlyta rašyti apžvalgas, straipsnius, atliktų tyrimų išvadas, rengti paskaitas ir pranešimus. Taip gimė straipsnių ciklas „Kita restauratorių veiklos pusė“. Jame pristatysime Nacionalinės bibliotekos restauratorių parengtus darbus, skirtus kultūros produktus kuriantiems ir smalsiems kolegoms tiek iš bibliotekos, tiek ir iš už jos ribų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitmeninių paslaugų plėtros projektą, atnaujino interneto svetainę, kad vartotojai patogiau ir paprasčiau surastų aktualų informacinį ir edukacinį turinį. Nuo šiol visus Nacionalinės bibliotekos sukurtus vaizdo įrašus, tiesiogines transliacijas galima rasti atskirame polapyje „Vaizdo įrašai“, o naujausi ir aktualiausi įrašai visada bus pateikti svetainės apačioje esančioje vaizdo turinio skiltyje.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje yra apdovanojamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

1936 m. leidinyje „Jaunimo draugas“ (Nr. 1, p. 6) rašoma: „Kiekvienos tautos vienas vyriausių siekimų yra aukšta jos kultūra. Todėl šiam siekimui įgyvendinti nesigailima nei lėšų, nei darbo. Kur yra aukšta kultūra, ten gali augti ir medžiaginė gerovė. Šią tiesą patvirtina kasdieninis paskirų žmonių gyvenimas, nes yra žinoma, kad kultūringas žmogus daug protingiau ir prašmatniau tvarko savo gyvenimą, negu nekultūringas. Panašiai yra ir su tautomis.“

Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos gimtadienį. Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais – tai milžiniškas mūsų šalies laimėjimas, kuriuo šiandien galime didžiuotis.

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi vasario 16 d. biblioteka bus uždaryta.

Užgavėnės – sena žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Šventė pastovios datos neturi, ji priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės dienos, todėl kaip ir Velykos yra vis kitu laiku. Šventė – kupina liaudiško humoro, pasižymi išmoningumu ir kūrybingumu. Jos ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas Lietuvių kalbos dienų proga kviečia moksleivius dalyvauti smagiose veiklose – kryžiažodžio konkurse ir viktorinoje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisvai keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis bėgti iš sovietų Lietuvos. 

„Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto“, – yra rašęs Juozas Grušas.

Artėjančios Nepriklausomybės dienos proga prisimename nepailstantį JAV lietuvių patriotizmą ir nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, pastangas neleisti tarptautinei bendruomenei pamiršti tėvynės okupacijos.

Mieli vartotojai, kad galėtume patogiau informuoti apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugas, nuo kitos savaitės pradėsime interneto svetainės atnaujinimą.

Icchokas Meras – žymus rašytojas ir ypatingo likimo žmogus. Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmės žydų šeimoje. Dar anksti vaikystėje neteko tėvų. Jis pats dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas. I. Meras užaugo skurdžiai gyvenančioje daugiavaikėje lietuvių Juozo ir Bronės Dainauskų šeimoje, kuri nepabijojo nacių okupacijos metais priimti į namus žydų vaiką. B. Dainauskienė Icchoką pakrikštijo ir užregistravo lietuvišku vardu ir pavarde. Taip Icchokas tapo Algirdu – septintu Dainauskų vaiku.

Tarpukario Lietuvoje populiariausiu fotografijos žanru studijose tapo portretas. Komercinė portretų forma turėjo būti iškart atpažįstama ir greitai apžvelgiama. Studijiniai portretai nebuvo labai aukšto meninio lygio, bet tenkino masinį norą fotografuotis, juo būdavo perteikiamos schematiškos pozuotojo ypatybes. Ekonominė ir kultūrinė produkcija turėjo reikšmės atvaizdo vizualiam pasakojimui ir turiniui, o komerciniu būdu ir tikslu gaminamas atvaizdas buvo suniveliuojamas iki itin elementarių raiškos priemonių.

Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, prisimename žmones, pasirinkusius lietuvybės sklaidos ir puoselėjimo kelią, ir norime atkreipti dėmesį į šiomis dienomis iš naujo atrandamą jų rašytinį palikimą. 2014 m., Lietuvoje ir už jos ribų minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, didelis dėmesys sutelktas į išsamius K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus, kurių metu archyvuose atrasti keli šimtai unikalių dokumentų. Didžioji raštų dalis buvo iki šiol visiškai nežinoma. Tarp jų ir didžiausios vertės radinys – trys nauji K. Donelaičio autografai.

Tarpukariu 1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas, 1930 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo ir dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Ypač daug dėmesio universitete buvo skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems svarbų vaidmenį telkiant tautą ir puoselėjant istorinę atmintį. Universitetas buvo unikalus savo laisva dvasia, aktyviu ir įdomiu visuomeniniu gyvenimu, puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu. Profesūra ir jauni mokslininkai rengė ir leido mokslo, visuomenės, kultūros leidinius – nuo dienraščių ir žurnalų iki fundamentalių veikalų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Arvydu Pociumi.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Kviečiame dalyvauti renginiuose, kartu kurti ir puoselėti lietuvių kalbą.