Kovo 30 d., minint vieną gražiausių pavasario datų – Tarptautinę vaikų knygos dieną, šventėje, vykusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, apdovanoti geriausi 2018 m. vaikų literatūros kūrėjai.

„UX Salon“ vėl grįžta į Vilnių. Jei domiesi vartotojo patirtimi (angl. user experience) ir skaitmeniniais produktais, kviečiame tave į „UX Night“ renginį, vyksiantį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ypač laukiami profesinėje veikloje prisidedantys prie skaitmeninių produktų kūrimo, pavyzdžiui, dizaineriai, rinkodaros specialistai, produktų vadybininkai. Renginyje išgirsi net tris įkvepiančius pranešimus.

Dalia Smagurauskaitė – žurnalistė ir nepailstanti keliautoja, žurnalo „Keliauk!“ sumanytoja, dviejų knygų apie Italiją autorė. Jos debiutinis romanas „Madraso deimantas“ stebina nesibaigiančiais nuotykiais, drąsia meile, įvairių pasaulio kraštų skoniais, spalvomis, istorijomis ir nuolatiniu troškimu žinoti – o kas toliau?

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. Susitikime aptarti bibliotekoje vyksiantys 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų debatai, kuriuos organizuoja naujienų agentūra BNS, Konrado Adenauerio fondas Lietuvoje, Rytų Europos studijų centras drauge su Nacionaline biblioteka.

#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje 2018-ųjų Metų poezijos knygos autorė Greta Ambrazaitė svarsto apie Nacionalinės bibliotekos vaidmenį šiandieniame pasaulyje, džiaugiasi elektroninėmis duomenų bazėmis, kurias lygina su deimantų kasyklomis, prisimena potyrius vaikystės bibliotekoje Žiežmariuose.

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas praėjusių metų pabaigoje prancūzų kalba išleistas diptikas „Les Saisons“. Jame publikuojamos dvi XVIII amžiaus poemos: škotų poeto Jameso Thomsono „Metų laikai“ ir Kristijono Donelaičio „Metai“. Knygą pristatė literatūrologas habil. dr. Kęstutis Nastopka, apie ją pasakojo K. Donelaičio „Metų“ vertėjos Karolina Masiulytė-Paliulienė ir Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Pirmą kartą „Metai“ buvo išversti 1818 m. į vokiečių kalbą Martyno Liudviko Rėzos, o prancūziškai K. Donelaitis prakalbo tik pernai.

Gamtai bundant iš žiemos miego, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia neatitolti nuo Lietuvos atgimimo. Kovo mėnesį kino popietėse Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės prisiminti ir analizuoti ryškių asmenybių istorijas. Laisvų, dažnai nesuprastų, keičiančių Lietuvą asmenybių gyvenimo vingiai tapo jungiamosiomis Lietuvos istorijos grandimis. Dokumentiniai filmai „Tumo kodeksas“, „Romas, Tomas ir Josifas“, „Audrys“ ne tik pristatys Lietuvos ryškiausių asmenybių gyvenimus, bet ir perteiks istorijas, budinančias meilę Lietuvai.

Nuo pat seniausių laikų diskusijos yra įprasta žmonių gyvenimo dalis: diskutuojama šeimoje, bendruomenėse, politikos ar verslo organizacijose. Viena iš seniausių diskusijų formų – debatai, tai kalbos menas, kurio tikslas yra mokytis, kaip įtikinti auditoriją, kad kalbėtojo pozicija aktualiu klausimu yra svaresnė nei oponentų pozicija. Bet ar tai viskas, ką gali suteikti debatai? Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato naują debatų mokymo programą.

Pasirodė pirmasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys, kalbantis apie Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūros aktualijas, skirtas pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais ir jiems skirtomis knygomis.

Šių metų kovo mėnesį, daugelyje pasaulio šalių minimą kaip Moterų istorijos mėnesį, Europos kultūros paveldo skaitmeninė biblioteka „Europeana“ pasitiko parengusi keletą tekstų, skirtų menui, kultūrai ir mokslui nusipelniusioms moterims. Tarp tokių moterų, kaip aukštosios mados kūrėja italė Elsa Schiaparelli, rašytoja, literatūros teoretikė ir filosofė Ponia de Staël, lenkų dailininkė Olga Boznańska, pateko ir lietuvė – prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV ir Europos kino ir teatro padangėje sužibėjusi aktorė ir režisierė Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė, geriau žinoma sceniniu Unės Baye vardu.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gavo Prancūzų instituto Lietuvoje padėką už dalyvavimą kovo 23–24 dienomis rengiant frankofoniško kino savaitgalį.

Šių metų kovo 25–31 d. projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ organizuoja akciją „Skaitmeninė savaitė“ (angl. ALL DIGITAL Week). Tai kasmetinė visoje Europoje vykstanti kampanija, skatinanti naudotis informacinėmis ryšio technologijomis ir ugdyti skaitmeninį raštingumą.

Ūžiančios mašinos ir industriniai garsai vis dar trukdo tyliai į duris stuksenantį pavasarį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į popietę „Poilsio valanda su muzika“, kurioje pavyks išgirsti pranašišką pavasario šauklio čiulbėjimą. Kovo mėnesį tęsiame susitelkimo valdymo praktinių užsiėmimų ciklą ir kviečiame kartu tobulinti susikaupimo įgūdžius. Prieš praktinę dalį bus trumpai apžvelgta muzika, skirta kontempliacijai ar galinti paveikti nusiteikimą, padėti lavinti dėmesį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir folkloro ansamblis „Laukis“ kviečia į žemaičių folkloro vakarą „Par gireli juojau“.

Kovo 20-oji – Tarptautinė frankofonijos diena, visame pasaulyje minima nuo 1990 m. Lietuva nuo 2000 m. tapo Tarptautinės Frankofonijos organizacijos nare stebėtoja. Frankofonija simbolizuoja bendrystę, solidarumą ir taiką – šia proga visame pasaulyje organizuojama daugybė šventinių ir kultūrinių renginių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Prancūzų institutu ir Užsienio reikalų ministerija tarptautinei dienai paminėti paruošė turtingą programą. Lankytojai galės susipažinti su prancūziškąja kasdienybės estetika Lietuvoje, pasinerti į savitas, frankofoniškąsias istorijas ir išgirsti, kaip Kristijono Donelaičio poema „Metai“ skamba prancūziškai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir bendrovė „Sanus Cibus“ kviečia į diskusiją-pokalbį aktualia sveikos mitybos tema. 

Kovo 26 d. Goethe’s institutas Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, pristatė vieno reikšmingiausių naujojo vokiečių kino režisierių Wernerio Herzogo kūrybą. Per ilgai trukusią sėkmingą karjerą jis praplėtė kino, kaip meno rūšies, galimybes ir atvėrė platų žanrų spektrą. Jo filmuose nagrinėjama kultūrų ir gyvenamųjų aplinkų įvairovė, psichologiniai žmonių kraštutinumai. W. Herzogas žavisi veikėjais, kurie savo noru atsiduria ekstremaliose situacijose ir plečia žmogaus galimybių ribas.

Šiais laikais vartotojas turi galimybę rinktis realybę ar virtualiąją erdvę, skaityti popierinę ar elektroninę knygą. Tik, prieš pirkdami knygą, prisiminkite, kad biblioteka jums laisvai pasiekiama! Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka suteikia galimybę 24 valandas per parą naudotis jos paslaugomis ir skaityti knygas jums patogiu formatu.

Werneris Herzogas, vienas reikšmingiausių naujojo vokiečių kino režisierių, sukūrė nemažai vaidybinių ir dokumentinių filmų, gavusių daugybę apdovanojimų ir nominacijų. Per ilgai trukusią sėkmingą karjerą W. Herzogas praplėtė kino, kaip meno rūšies, galimybes ir atvėrė platų žanrų spektrą. Jo filmuose nagrinėjama kultūrų ir gyvenamųjų aplinkų įvairovė, psichologiniai žmonių kraštutinumai. Jis žavisi veikėjais, kurie savo noru atsiduria ekstremaliose situacijose ir plečia žmogaus galimybių ribas.

Pavasarį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia toliau dalyvauti meno edukacijose. Kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė tęsia ciklą ir kovo mėnesį supažindins su koliažo faktūromis ir tekstūromis, trijų dimensijų koliažu. Šįkart sukursime jau turinčius apimtį objektus naujuose kontekstuose.