Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“, įrengė darbo vietą, skirtą regos negalią turintiems lankytojams. Čia yra kompiuteris su ekrano skaitymo programa JAWS, kuri ekrane pateikiamą tekstą perduoda balsu. Rasite ir spausdinto teksto skaitymo balsu aparatą BRUNO (su ausinėmis ir klaviatūra), kuris įgarsina nuskenuotą tekstą, pavyzdžiui, knygą, žurnalą ar kitą dokumentą. Paslauga teikiama registruotiems Nacionalinės bibliotekos lankytojams arba apsilankymo metu užsiregistravusiems VRSS programoje. Karantino laikotarpiu vienkartinių ausinių teiraukitės Registracijos ir informacijos punkte. Jei speciali darbo vieta būtų užimta, visada galima naudotis analogiška ekrano skaitymo programa NVDA skaityklų terminaliniuose kompiuteriuose.
Gegužės 13 dieną 10-ojo ralio „Ryterna modul Mototourism rally“ organizatoriai kartu su partneriais Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir pagrindiniu rėmėju „Ryterna modul“ įteikė apdovanojimus 2020 metų renginio laimėtojams ir paskelbė nominacijas.
Gegužės 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Taikaus pasipriešinimo galia – patirtis ir perspektyvos. Pagerbiant neginkluotą rezistenciją“. Šios konferencijos tikslas – remiantis kovos už Lietuvos laisvę dalyvių prisiminimais ir pilietinio pasipriešinimo tematikos tyrinėtojų įžvalgomis, panagrinėti, kas paskatino žmones kovoti pilietinio (pogrindinio) pasipriešinimo fronte ir kokį poveikį ši kova turėjo okupacinei sistemai, taip pat pasidalinti įžvalgomis apie šiandienos visuomenės ir valstybės visuotinį pasirengimą atremti galimas grėsmes.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros ekspertai parengė kasmetinę 2020 m. vaikų ir paauglių knygų leidybos apžvalgą. Nors koronaviruso pandemija paženklinti 2020-ieji buvo nelengvi, smarkiai sujaukę įprastą gyvenimo ritmą, jie buvo palankūs skaityti. O ir geros vaikų literatūros pernai išleista pakankamai – bendras išleistų knygų skaičius nesiskiria nuo ankstesnių laikotarpių – iš viso 560 pavadinimų.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su viešosiomis bibliotekomis, balandžio pradžioje 5–12 klasių moksleiviams paskelbė kūrybinį iššūkį ir pakvietė sukurti mėgstamos knygos viršelio projektą. Svarbiausiu konkurso matu tapo kūrybiškumas, todėl viršelis galėjo būti pieštas, sukurtas iš nuotraukų, siūtas ar net nulipdytas iš molio. Visą balandžio mėnesį moksleiviai, jų mokytojai ir tėvai, bibliotekų darbuotojai siuntė įdomius ir originalius knygų viršelių projektus, idėjas. Buvo pateikta net 213 konkurso kriterijus atitinkančių 5–12 klasių moksleivių sukurtų darbų. Visiems dalyviams nuoširdžiai dėkojame už idėjas, originalius, kruopščius darbus, atskleistą naują žvilgsnį į lietuvių ir pasaulio literatūrą.
Kviečiame skaitytojus naudotis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamais Lietuvos ir užsienio el. ištekliais. Atlaisvinus karantiną, sudarytos saugios sąlygos skaityklose naršyti lietuvišką naujienų portalą BNS, duomenų bazę „Infolex“, Lietuvos standartizacijos departamento elektroninę standartų parduotuvę-katalogą, internetinę biblioteką „Vyturys“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka paskelbė 2020 m. socialinės atsakomybės ataskaitą. Joje pristatomi praėjusių metų Nacionalinės bibliotekos darbai ir pasiekimai socialinės atsakomybės srityje, susijusioje su organizacijos valdymu, aplinkosauga, santykiais su darbuotojais ir visuomene. Ataskaitoje aprašomos Nacionalinės bibliotekos socialinės atsakomybės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.
Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilminga žiniasklaidos atstovų apdovanojimų ceremonija.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, kasmet teikiantis premijas už geriausias knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą, skelbia 2020 m. premijų nominantų sąrašą. Taip norima atkreipti dėmesį į pačias vertingiausias metų knygas bei padėti skaitytojams nepasiklysti jų gausybėje. Skelbiami geriausiųjų sąrašai gali tapti kelrodžiu ieškantiems gerų ir specialistų pripažintų knygų vaikams ir paaugliams.
Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Leidėjų forumas. Surengtuose pokalbiuose su Lietuvos leidėjais aptartos šiandien aktualios temos. Leidėjų forumas – pirmą kartą vykstantis renginys.
Nacionalinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą Lietuva pradėjo kurti dar 2005-aisiais. Nacionalinis „Pasaulio atminties“ komitetas, laikydamasis tarptautinės programos rekomendacijų, parengė ir patvirtino Nacionalinio registro nuostatus, išsiuntė kvietimą teikti paraiškas, kurias įvertino ekspertai, – taip 2006 m. į Nacionalinį registrą buvo įtraukti pirmieji 12 dokumentinio paveldo objektų (6 regioninės reikšmės – svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, ir 6 nacionalinės reikšmės). Šiuo metu Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 74 dokumentai: 36 iš jų pripažinti regioninės ir 38 – nacionalinės reikšmės dokumentais. Plačiau – UNESCO interneto svetainėje.
Europos dieną, minimą gegužės 9-ąją, rengiama kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Šią dieną minimas istorinis įvykis – 1950 m. gegužės 9 d. Roberto Schumano pristatytas pasiūlymas dėl Europos organizacijos. Šis pasiūlymas laikomas Europos Sąjungos (ES) pradžia. Lietuvai svarbi dar viena data – gegužės 1-oji. Šiemet šią dieną minėjome 17 metų narystę Europos Sąjungoje.
„Meilė, protas, dora, paprastumas, talentas, menas, / Ištikimybė dievams ilsisi po akmeniu šiuo“ – tai epitafija ant Albrechto Dürerio (1471–1528) antkapio, kurią parašė ištikimas jo draugas Wilibaldas Pirkheimeris. A. Düreris buvo paprastas, doras, dievobaimingas – idealus XVI a. žmogus, tačiau įžūliai ir ambicingai taręs, kad tuoj po Dievo einąs dailininkas.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Šią technologiją galima apibrėžti taip: bendra duomenų bazė, skaitmeninis registras, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvas. Šios technologijos vystymą Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybėmis sustiprino 2018 m., prisijungdama prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašydamą bendradarbiavimo deklaracijas trijose srityse, viena jų – „blockchain“ technologijos.
Lietuvą pasaulyje garsina įvairiausių sričių asmenybės – menininkai, sportininkai, keliautojai. O kokių aukštųjų technologijų pastaraisiais metais sukūrė vienos prioritetinių Lietuvos industrijų – gyvybės mokslų – atstovai?
Gegužės 3 d. prasidėjo keturias dienas truksianti Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo konferencija. Joje aptariamas Šiaurės šalių švietimo modelis, mokytojo profesija, nuotolinis mokymasis ir inovacijos švietimo sektoriuje. Šis renginys – tai galimybė diskutuoti akademinei bendruomenei, politikams, švietimo lyderiams, taip pat keistis gerąja patirtimi, ieškoti naujų partnerysčių ir tolesnio bendradarbiavimo.
Prieš 165 metus Rokiškio rajone, Roblių kaime, gimė pirmoji Lietuvos publicistė, pirmosios lietuviškos patarimų šeimininkėms knygos autorė Liudvika Didžiulienė (1856–1925). Ištekėjusi už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, knygnešio, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio, užaugino aštuonis vaikus. Didžiulių namuose lankydavęsi Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti to meto šviesuoliai paskatino L. Didžiulienę imtis plunksnos, nors ji manė, kad svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto paprasto slapyvardžio – Žmona.