2022 metais minėjome „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-metį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisidėjo prie šio istorinio leidinio įamžinimo – „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ suskaitmenino, tad turime galimybę ją skaityti elektroninėje erdvėje. Leidinys paskelbtas skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt.

Gerbiamieji!

2022-ieji iš mūsų pareikalavo susitelkimo ir drąsos. Juos paženklino neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą. Lietuva agresijos akivaizdoje išlaikė pagarbą demokratijos principams ir žmogiškumui. Dar kartą įsitikinome savo vienybe ir tikėjimu pamatinėmis laisvės vertybėmis.

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kviečia dalyvauti naujame Lietuvos bibliotekų lankytojų tyrime. Jo tikslas išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina paslaugų kokybę, ką mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie viešosios interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams. Kad būtų galima nustatyti pokyčius ir tendencijas, surinkti duomenys bus lyginami su analogišku 2019 m. tyrimu.

Gruodžio 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus ir Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuota metinė (jau ketvirtoji) įžvalgų konferencija-forumas. Prelegentai bandė strategiškai numatyti scenarijus, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su Lietuva ir reikšmingai paveikti mūsų gyvenimą. 2022 m. pasaulis ir Lietuva susidūrė su teroristinės Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltais iššūkiais tarptautinėje politikoje, ekonomikoje ir kitose srityse. Kyla poreikis apžvelgti šio karo sukeltus padarinius, pasidomėti, kokios ryškėja pasaulėtvarkinės tendencijos, kokios trumpalaikės ir ilgalaikės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės Lietuvai. Šiuos klausimus svarstė Lietuvos politikai ir ekspertai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Pokalbis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tapusi svarbia šalies kultūros lauko veikėja, intensyviai puoselėjančia prasmingus ryšius su šiandienos ir ateities vartotojais. Kaip pavyko to pasiekti, su Nacionalinės bibliotekos vadovu prof. dr. Renaldu Gudausku kalbasi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.

Vilniuje 1925 m. įsteigtas Žydų mokslo institutas YIVO atliko kritiškai svarbų vaidmenį renkant ir studijuojant Europos ir pasaulio žydų istoriją, jidiš kalbą, senovinę ir modernią literatūrą bei liaudies kūrybą, žydų teatrą, pedagogiką ir jaunimo problemas, socialinį ir ekonominį žydų gyvenimą. Nacių okupacijos nutraukta instituto veikla Vilniuje buvo pratęsta Niujorke, kur YIVO veikia ir šiandien. Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atspindi platų vilnietiško YIVO akademinių ir socialinių ryšių bei atliktų darbų spektrą.

Tęsiame pažintį su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigytomis „Taylor & Francis“ kolekcijos viso teksto el. knygomis. Visas įsigytų el. knygų sąrašas.

2022 m. gruodžio 16 d. Lietuvos ambasadoje Vašingtone vykusioje diskusijoje „Lietuvos-JAV diplomatinių santykių šimtmetis: vakar, šiandien ir rytoj“ dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Diskusijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė JAV Audra Plepytė, įžanginį žodį tarė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Diskusijoje taip pat dalyvavo JAV lietuvių visuomenininkas Viktoras Nakas ir Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Kęstutis Girnius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, trečią kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Skaitytojai daugiau nei mėnesį siuntė mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame pasinerti į švenčių laukimo nuotaiką – Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje pavartyti kalėdinius leidinius, pasiklausyti muzikos, atrasti garso įrašus ir natas šventinei nuotaikai sukurti.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė paslaugų pagal Kultūros paso programą paraiškų priėmimą, kuris vyko naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje. Pasibaigus kvietimui, paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 958 paraiškas, Kultūros paso programai siūlydami savo edukacines kultūros ir meno paslaugas, skirtas 1–12 klasių mokiniams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių poetui, publicistui, kritikui, vertėjui Heinrichui Heine’ei (1797 12 13–1856 02 17) skirta knygų ekspozicija.

Gerbiami lankytojai,

Informacinės visuomenės plėtros komitetas informavo, kad dėl nustatytų gedimų laikinai gali būti prarasta prieiga prie informacinių sistemų, įskaitant ir ibiblioteka.lt, epaveldas.lt ir naujas.kulturospasas.lt. Jei nepavyksta tinkamai pasinaudoti paslaugomis, rekomenduojama šiek tiek palaukti ir bandyti iš naujo. Esame informuoti, kad sutrikimai šalinami.

Rugsėjo 8 dieną mirus Jungtinės Karalystės monarchei Elžbietai II, pasaulio dėmesys dar kartą nukrypo į karališkąją šeimą: apžvelgta ištisa septynis dešimtmečius trukusi karalienės buvimo soste epocha, apkalbėta sosto paveldėjimo tvarka, belaukiant Karolio III karūnavimo, aptarinėjamas princo Hario ir jo žmonos Megan elgesys, prisiminta ir tragiškai žuvusi velionės marti princesė Diana. Iškart po Elžbietos II mirties lietuvių kalba pasirodžiusi britų žurnalisto Matthew Dennisono parašyta biografija „Karalienė“ greitai pateko į perkamiausių ir skaitomiausių knygų sąrašus.

Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas, skirtas artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Renginių ciklą oficialiai atvėrė Japonijos ambasados ir Nacionalinės bibliotekos parengta paroda „Ryšiai / Kizuna“, kurioje eksponuojamos knygos ir kiti Lietuvą su Japonija kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistantys dokumentai.

Vienas pagrindinių pradėtos šimtmečio minėjimo programos ciklo renginių yra japonų kino programa. Joje – trys šiuolaikiniai japonų filmai: kino meistro Hirokazu Kore-edos drama „Vagiliautojai“ (2018), pagal Haruki Murakami apsakymą sukurtas „Drive My Car“ (2021) ir garsaus japonų animacinio kino kūrėjo Makoto Shinkai filmas „Orų mergaitė“ (2019).

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), suteikdamas nemokamą prieigą prie eLibrary duomenų bazės, skelbia išsamų fondo vykdytų tyrimų ir surinktų duomenų nuolat pildomą archyvą nuo 1946 metų. TVF eLibrary yra daugiau nei 21 tūkst. leidinių, ataskaitų ir darbinių dokumentų.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gruodžio 7–8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinis forumas apie ankstyvojo skaitymo skatinimą. Jame dalyvavo vaikų skaitybos, vaikų literatūros tyrėjai ir specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimais, diskusijomis ir edukacinėmis veiklomis siekta sutelkti ne tik specialistų, bet ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę bei tarpusavyje pasidalinti gerosiomis patirtimis, patarimais ir tarptautinių tyrimų rezultatais. Kaip keičiasi ankstyvojo skaitymo įpročiai prasidėjus skaitymo skatinimo iniciatyvoms Lietuvoje ir užsienyje? Kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti šių metų forumo dalyvių aptariamos metodinės priemonės?