Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kovą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido elektroninį „Lietuvos informacijos ir dokumentavimo standartų žinyną“ (DOI: https://doi.org/10.51740/mp.54). Jis skirtas informuoti profesinę bendruomenę apie šalyje galiojančius informacijos ir dokumentavimo tarptautinius standartus, jų atnaujinimus ir naujausias redakcijas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento inicijuotas projektas „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ – tai tinklalaidės aktualiomis paaugliams ir jaunimui temomis. Su žinomais kultūros atstovais buvo diskutuojama, kokią įtaką jų gyvenimo pasirinkimams ir profesinei sėkmei padarė paauglystėje perskaitytos knygos. Tinklalaidėje buvo kalbama apie kūrybą, literatūrą, kitus menus ir, žinoma, gyvenimą. Vykdant projektą Nacionalinės bibliotekos garso įrašų studijoje buvo įrašyti 6 pokalbiai, kuriuos moderavo profesionalus laidų vedėjas, aktorius Dominykas Vaitiekūnas ir jaunesnieji laidos asistentai – gimnazistai Marija Narbutaitė ir Dominykas Sušinskis. Jie uždavė paaugliams aktualius klausimus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, reaguodama į gaunamus pranešimus, kad tiek jos skaityklose, tiek kitose Lietuvos viešosiose bibliotekose įrengtais kompiuteriais naudojamasi skleidžiant dezinformaciją, kviečia lankytojus būti pilietiškus ir aktyviai prisidėti užkertant kelią neapykantą kurstančios informacijos sklaidai. Pastebėjus, kad bibliotekų kompiuteriais besinaudojantys asmenys galimai daro nusikalstamą veiką, prašoma pranešti bibliotekos darbuotojams arba pateikti visą reikiamą informaciją (apibūdinti asmenį, nurodyti kompiuterio vietą skaitykloje ir tikslų darbo juo laiką) el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Mieli lankytojai, primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka skaitytojų neaptarnaus.

Kovo 20 d. minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidės jai skirti renginiai. Prancūzijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, šių metų frankofonijai skirto mėnesio tema – „Europietiškoji frankofonija“ (pranc. FrancophonieEuropéenne). Nacionalinė biblioteka jungiasi prie įvairias šalies ir Europos Sąjungos institucijas vienijančios iniciatyvos kovo mėnesį kuo plačiau skleisti žinią apie frankofonišką kultūrą, tradicijas, papročius, apžvelgti ir pristatyti Lietuvoje atrandamus Europos frankofoniškos kultūros atvejus.  

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti Lietuvių kalbos dienoms skirtuose renginiuose, parodose, žiūrėti laidų įrašus ir daugiau sužinoti apie lietuvių kalbą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka drauge su Estijos ir Latvijos nacionalinėmis bibliotekomis sekmadienį kreipėsi į pasaulio bibliotekų bendruomenę griežtai smerkdamos karą Ukrainoje ir reikalaudamos stabdyti Rusijos Federacijos bibliotekų narystę tarptautinėse organizacijose.

Kviečiame dalyvauti mokymuose, kuriuose susipažinsite su valdžios institucijų bei kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis, išmoksite naudotis duomenų bazių paieška, pamatysite, kuo skiriasi mada ir kostiumas, sužinosite, kaip susirasti reikalingus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą medžiagą. Šiuo metu rengiami mokymai bibliotekoje ir nuotoliniai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Karštas klausimas. Po dvejų metų vėl įvyko Vilniaus knygų mugė. Tiesa, pirmą kartą ji vyko pandemijos sąlygomis, o, kaip paaiškėjo pirmąją renginio dieną, – ir karo vienoje didžiausių Europos valstybių – Ukrainoje – sąlygomis. „Tarp knygų“ redakcija šiemetės mugės organizatorių – Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės Lolitos Varanavičienės ir Lietuvos kultūros instituto vadovės Aušrinės Žilinskienės – paklausė, su kokiais iššūkiais susidurta rengiant visavertę mugės renginių programą. Parengė Vaidenė Grybauskaitė.

Tradiciniai „Metų knygos rinkimai“ šiemet prasidėjo netradiciškai – pretendentai į apdovanojimus buvo paskelbti vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje. Atnaujinta akcija jau septynioliktą kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų šiose kategorijose: vaikų; paauglių (išrinktas trejetukas); knygų suaugusiesiems; poezijos; publicistikos ir dokumentikos. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Ketvirtadienį prasidėjo tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos universitetų metais. Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 16 d., Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas, jame pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Lietuvos šviesuomenė tai laikė vienu svarbiausių uždavinių. Ši aukštoji mokykla suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rengiama Vilniaus knygų mugė – jau 22-oji. Šiųmečio renginio tema „Vaizdas kaip tekstas“, tad skaitytojų lauks ne tik knygų tekstai, bet ir meno parodos, iliustracijos, pokalbiai ir diskusijos, geriausių metų knygų ir jų kūrėjų pristatymai. Nepaprastai džiugu sugrįžti į Knygų mugės formatą, kuriame skaitytojų laukia gyvi susitikimai tiek su knygų autoriais, leidėjais, tiek su bibliotekininkais.

Kviečiame moksleivius, studentus ir visus, norinčius naudotis „Vyturio“ internetine biblioteka. Joje yra apie 400 elektroninių knygų mokyklai ir laisvalaikiui, suskirstytų pagal amžiaus grupes arba klases. Rasite paveikslėlių, garsines knygas ir programinę literatūrą moksleiviams.

Knygų iliustracijos – įdomi, tačiau mažiau tyrinėjama grafikos rūšis. Manoma, kad sistemingai knygas iliustruoti pirmiausiai pradėta Kinijoje dar VI–VII amžiuje. Iliustracijos papildydavo ir papuošdavo tekstą, turėjo ir praktinę paskirtį – paaiškindavo sudėtingesnes teksto vietas. Tai buvo ypač svarbu specializuotiems vadovėliams ar moksliniams veikalams. Reikėtų pridurti, kad minėtu laikotarpiu Kinijoje jau buvo žinomas knygų spausdinimas naudojant vientisose medžio lentelėse išraižytą tekstą (ksilografija).

Vilniaus knygų mugės atidarymo dieną už knygos estetiką bus apdovanojami menininkai. Tarp jų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistos knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Kultūros diplomas menininkei skiriamas už gilų vaiko pasaulio pajautimą ir nuoseklų tipografinį jautrumą atkuriant vaiko istoriją popieriuje knygoje „Autobiografija / Autobiography“ (autorė Beba Epštein / Beba Epstein, sudarytoja Lara Lempertienė, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir YIVO institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research), spausdino „Petro ofsetas“). Tai antras serijos „Žydų paveldo skaitiniai“ leidinys. Šioje serijoje Nacionalinė biblioteka, nuolat bendradarbiaudama su YIVO institutu ir menininke Sigute Chlebinskaite, publikuoja šaltinius iš savo Judaikos kolekcijos.