Parodų archyvas

Kadro metafizika. Audriaus Kemežio fotografijų retrospektyva

2023 m. kovo 22 d. ‒ gegužės 24 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijuje buvo eksponuojama lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyvos paroda „Kadro metafizika“.

Parodos pavadinimas nėra atsitiktinis. „Tokia kadro metafizika, kuri gimsta tiesos ir grožio sandūroje“ – tai citata iš kino režisierės Giedrės Beinoriūtės pokalbio su Audriumi Stoniu apie A. Kemežio kūrybai būdingą nenudailintą realybės ir akimirkos grožio darnos pajautą knygoje „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ („Monoklis“, 2022).

Šis apibūdinimas tinkamas ir parodoje eksponuojamoms fotografijoms – A. Kemežio ankstyviesiems bandymams nuo 1985 m., jam pradėjus lankyti Birštono kultūros centro fotografijos būrelį, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais dirbant Šiuolaikinio meno centro fotografu ir maždaug iki 1998 m. baigus kino operatoriaus specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedroje. A. Kemežys laikomas vienu unikaliausių savo kartos kino operatorių ir didžiulio kūrybinio potencialo kūrėju, kino kadruose paveikiai perteikusiu visuotinumo pojūtį.

Konceptualiais bandymais išsiskiriančiuose parodai atrinktuose darbuose vaizdingai perteikiamos menininko kūrybinio braižo – ypatingo dėmesio šviesai, subtilumo ir atidumo jautriausioms kasdienybės akimirkoms – užuomazgos, kurias galime atpažinti vėlesnę A. Kemežio, kaip kino operatoriaus, kūrybą užfiksavusiuose eksperimentinio videomeno, dokumentinių bei vaidybinių filmų kadruose.

Monochrominėse fotografijose vilnijančias medžio šakas, kartotekos likučiais nuklotus kambarius, senolio žingsnį pajūryje, kaip ir kitus retrospektyvinėje A. Kemežio kūrybos parodoje eksponuojamus kasdienybės atvaizdus, galima suvokti kaip tikrą, išjaustą gyvenimą liudijančias akimirkas, menininko žvilgsnio pastebėtas ir juvelyriškai įamžintas mūsų būties prasmės pasakojime.

***

Parodos idėjos iniciatorė Aušra Trakšelytė

Parodos kuratorė Elita Užuotaitė

Parodos architektas Gediminas G. Akstinas

Dizainerė Emilija Dobrovolskienė

Fotografas Vygaudas Juozaitis

Kūrinius parodai paskolino Povilas Veteris.

***

Trumpa menininko biografija. Audrius Kemežys – lietuvių kino operatorius, 1998 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultete, Kino ir televizijos katedroje, baigęs kino operatoriaus studijas. Per 20 kūrybos metų A. Kemežys nufilmavo apie 60 vaidybinių, dokumentinių, trumpametražių bei eksperimentinių filmų, be kurių būtų sunku įsivaizduoti šiuolaikinę Lietuvos kinematografiją. Jis buvo šiuolaikinio meno kūrėjo Deimanto Narkevičiaus pirmojo 3D formatu sukurto filmo „20.07.2015“ (2016) bei kitų videomeno darbų operatorius, dirbo su tokiais lietuvių kino režisieriais kaip Giedrė Beinoriūtė („Po didžiojo kino“, 2005; „Pokalbiai rimtomis temomis“, 2012), Audrius Stonys („Ūkų ūkai“, 2006; „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“, 2010; „Raminas“, 2011; „Kenotafas“, 2013; „Moteris ir ledynas“, 2016), Arūnas Matelis („Prieš parskrendant į žemę“; 2005), Gintaras Makarevičius („Žiemos paralelės“, 2007), Agnė Marcinkevičiūtė („Prie rugių ir prie ugnies“, 2010) ir Giedrė Žickytė („Kaip mes žaidėme revoliuciją“, 2011; „Meistras ir Tatjana“, 2014).

A. Kemežio kūrybinis kelias įvertintas daugybe užsienio ir Lietuvos apdovanojimų: keturios Sidabrinės gervės skirtos už operatoriaus darbą filmuose „Moteris ir ledynas“ (2016, rež. A. Stonys), „Meistras ir Tatjana“ (2014, rež. G. Žickytė), „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“ (2010, rež. A. Stonys), filmuose „Kai aš buvau partizanas“ (2008, rež. V. V. Landsbergis), „Perlas“ (2008, rež. Laimantas Kairys), „Varpas“ (2007, rež. A. Stonys) ir „Žmogus arklys“ (2008, rež. A. Mickevičius).

2010 m. jam įteikta Lietuvos kinematografų sąjungos premija, 2015 m. – Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimas „Ąžuolas“. 2018 m. A. Kemežiui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (po mirties).