Parodų archyvas

Nebylūs praeities liudytojai: senoji XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotografija Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkiniuose

2024 m. rugsėjo 2 – spalio 12 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristatė parodą, skirtą senajai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotografijai. Pagrindinis dėmesys – archyviniam portretui.

Fotografija užima svarbią vietą atminties institucijų kolekcijose, būdama reikšmingu kultūrinio ir istorinio paveldo šaltiniu. Ji – nebyli praeities liudytoja, pirmiausia patraukianti žiūrovo dėmesį savo vizualia forma.

Senoji fotografija kiekvienam sukelia skirtingas asociacijas: atsitiktiniam žiūrovui – tai tam tikros epochos atvaizdas, etnografui – svarbus pats portretuojamas asmuo, jo aprangos detalės, sukurtas tipažas, fotografijos tyrinėtojas dėmesį atkreipia į fotografijos autorių, atlikimo techniką, pasirinktą nuotraukos formatą, panaudotas dekoro detales, fotografo firminius žyminius ženklus, kitiems tai – tiesiog artimo žmogaus nuotrauka, brangus prisiminimas, saugotas šeimos albumuose ar įrėmintas kabojęs matomiausioje kambario vietoje.

XIX a. išrasta fotografija tapo populiaria priemone fiksuoti ir išsaugoti prisiminimus. Kūrėsi nedidelės fotoateljė, kuriose dominavo portretinė fotografija, atliekama „carte de visite“ ar „cabinet portrait“ formatu. Šios nuotraukos buvo paklausiausios – puiki dovana „Ilgam prisiminimui...“ savo artimiesiems ar draugams.

Su pačia nuotrauka glaudžiai susijęs ir fotografijos autorius. Nors to laikotarpio portretai ne itin meniški, statiški, šios srities profesionalai siekė perteikti ne tik portretuojamo asmens išorę, bet ir jo vidinę būseną.

Ypač svarbūs fotografo palikti fotokortelių reversai su stilizuotais įrašais, įspaudai ir kiti ženklai, atskleidžiantys to meto būdingas fotografijos žymėjimo tendencijas, vyravusius fotografijų formatus.

Parodoje eksponuojami asmenys daugeliu atvejų yra neidentifikuoti – nežinomieji iš praeities, saugantys mūsų kultūros istorinę atmintį. Tai įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai – gimnazistai, studentai, dvasininkai, mokytojai, gydytojai, pasiturintys miestiečiai.

Lietuvos fotografijos raida glaudžiai siejasi su to laikotarpio kitų šalių fotografijos vystymusi. Parodoje susipažinsite su Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Skandinavijos ir Tolimųjų Rytų šalių fotografų portretinių nuotraukų pavyzdžiais. Pristatomi tokių žymių Lietuvos fotografijos pradininkų kaip Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888), Aleksandro Strauso (Aleksander Władysław Strauss, 1834–1896), Stanislovo Filiberto Flerio (Stanisław Filibert Fleury, 1858–1915), brolių Edvardo, Henriko ir Vaclovo Čyžų (Edward, Henryk Wacław Czyżowe), Aleksandro Jurašaičio (1859–1915), Jano Bulhako (Jan Bułhak, 1876–1950), pirmosios Lietuvoje pajūrio fotografės Paulinos Mongirdaitės (1865–1924), žymaus Varšuvos fotografo Jano Mieczkowskio (1830–1889) ir kitų žymių šios profesijos atstovų darbai.

Parodą rengė Dalia Tarailienė

Dailininkas Jokūbas Zovė

Nuotraukų autorius Vygaudas Juozaitis.