Švęsdami Vilniaus 700 metų jubiliejų, kviečiame geriau pažinti miesto knygų kultūrą. Kaip ir dabar, taip ir seniau knygos sukūrimas buvo įvairialypis daugelio skirtingų profesijų atstovų darbo rezultatas. Be teksto rengėjų, spaustuvininkų, graverių, šrifto liejikų, rinkėjų ir kitų meistrų, XVI–XIX a. vieni iš svarbių, nors dažniausiai anonimais likusių šio proceso dalyvių buvo knygrišiai. Šių amatininkų darbas, kaip viena iš paskutinių grandžių tarp spaustuvininkų ir skaitytojų, knygoms suteikdavo daugiau ar mažiau galutinį pavidalą, kuris ne tik apsaugodavo spaudinius, bet ir leisdavo skaitytojams patogiau jais naudotis, taip pat papuošti savo bibliotekų lentynas.
Knygų restauratorės, doktorantės Ievos Rusteikaitės paskaitoje „Tarp spaustuvininko ir skaitytojo: istoriniai vilnietiškų knygų įrišai“ kviesime susipažinti su bendraisiais rankų darbu grįsto XVI–XVIII a. knygrišystės amato bruožais ir sužinoti, kaip, žengiant koja kojon su nuolat augusiu spaudos poreikiu, keitėsi šio laikotarpio knygų įrišimo būdai. Pasitelkiant žinias apie Vilniaus knygrišių veiklą bei pavienius vilnietiškų spaudinių įrišų atvejus, bus aptariama, kaip globalūs spaudos raidos procesai atsispindi vietos knygų įrišuose.
Paskaita vyks lapkričio 30 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje (III a.).
Ši paskaita yra lydimasis parodos „URBS: žmonės ir knygos“ renginys. Daugiau apie parodą skaitykite Nacionalinės bibliotekos svetainėje.
Pasinaudokite šia proga ir sužinokite daugiau apie Vilniaus knygų istoriją bei miesto kultūrinį paveldą. Nepraleiskite galimybės prisiliesti prie mūsų praeities ir suprasti, kaip ji formavo mūsų dabartį.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba