Diskusija „Ar idėja mokytojo profesiją padaryti prestižinę nepraradusi aktualumo?“

2025 m. balandžio 8 d. 17.30 val. – 19.00 val.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius rengia diskusiją apie mokytojo profesiją. Renginys vyks balandžio 8 d. 17.30 val. Renginių erdvėje, III a., 305 kab.

Prieš septynerius metus, 2018-aisiais, Švietimo ir mokslo ministerija diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ pristatė „kokybiškai naują“ mokytojo profesijos modelį. Kas tuomet buvo planuojama daryti, kad mokytojas taptų savo srities žinovu, profesionalu, aprūpintu šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunančiu tinkamą atlygį už darbą?

Tarp kitų darbų buvo pradėti kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Buvo kurta pedagogų poreikio prognozės sistema, leisianti priėmimą į pedagogines studijas planuoti pagal realų poreikį.

Turėjo startuoti tarptautinius standartus atitinkančios studijų programos.

Naujose pedagoginių studijų programose turėjo būti rengiami kelių specializacijų mokytojai, pavyzdžiui, įgyjant dviejų mokomųjų dalykų arba vieno dalyko ir specialiosios pedagogikos kompetencijas. 

Buvo planuota, kad mokytojai pirmaisiais darbo metais atliks pedagogines stažuotes, kurių metu jiems bus teikiama individuali praktinė pagalba darbo vietoje.

Jau dirbantys mokytojai turėjo gauti galimybę įgyti papildomą dar vieno dalyko specializaciją, tai ypač svarbu mažose vietovėse, kur mažėjant mokinių skaičiui vieno dalyko mokytojams nėra galimybių sudaryti pakankamą darbo krūvį.

Turėjo būti įvestas etatinis apmokėjimas.

Turėjo būti sukurtos patrauklios finansinės sąlygos pradedantiems mokytojams, jų atlyginimų koeficientas prilygintas mokytojų koeficientui. 

Siekiant atnaujinti mokytojų profesiją, buvo numatoma gerinti sąlygas iš pedagoginės veiklos pasitraukti pensinio amžiaus ir didelį stažą turintiems pedagogams.

Buvo numatoma keisti pedagogų veiklos vertinimą atsisakant formalios atestacijos. Mokyklos bendruomenei turėjo būti suteikiama laisvė ir galimybė planuoti ugdymo procesą, taikomi mokymo būdai ir metodai, kurie tinkamiausi konkrečioje mokykloje, įvertinant mokyklos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.

Buvo siūloma integruoti skirtingų dalykų pamokas, vertinti ne tik mokinių akademinius pasiekimus, bet ir asmeninę pažangą, o vertinant mokytojus orientuotis į įgytas kompetencijas.

Ką pavyko nuveikti per septynerius metus? Kokie iš anuomet siūlytų ir planuotų darbų įgyvendinti, pasiteisino, o kokie – ne?

Ar pavyko realiai įgyvendinti mokytojų rengimo ir profesinio augimo, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarką? Sukurti palankias sąlygas mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti? Kas padaryta, kad mokyklose dirbtų aukščiausio lygio profesionalai?
O gal galima tvirtinti, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižinę nepraradusi aktualumo?

Diskusijoje dalyvauja:

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė,

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, viceministras Jonas Petkevičius

Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė,

EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė,

Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorė Inga Vargalienė,

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos vadovė Jurgita Nemanienė.

Kviečiame dalyvauti!

Trumpai apie renginį

Data

balandžio 8 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Renginių erdvė, III a., 305 kab.

Trukmė

2 val.

Organizatoriai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas