Knygos „Inteligentų tekstai. Nuo „Aušros“ iki „Sietyno“ pristatymas

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės monografija „Inteligentų tekstai. Nuo „Aušros“ iki „Sietyno“. Į renginį kviečiami visi, kam rūpi inteligentų ir spaudos vaidmuo valstybėje, kultūros ir mokslo darbuotojai, žurnalistikos specialybės studentai, plačioji visuomenė.

Ką išgirs renginio dalyvis, kas galėtų jam būti svarbu?

Nors monografijoje aptariami gana gerai žinomi ir tyrinėti lietuvių inteligentų parašyti programiniai tekstai, tačiau požiūrio naujumas atskleidžia manifestinių dokumentų sąsajas, parodo idėjinių sutapimų ir prieštarų ryšius, aktualius ir dabartyje. Bus kalbama apie periodinėje kultūrinėje spaudoje paskelbtus tekstus, ženklinusius ne tik istorinių lūžių ir kultūrinės transformacijos momentus, bet ir modernybės įsiveržimo į kasdienybės nuobodulį dramą. Taip pat – apie autorės siekį naujausios istorijos (Sąjūdis, Atgimimas, Lietuvos valstybės atkūrimas) įvykius atskleisti kaip vientisą, kad ir dramatišką ir prieštaringą, valstybės ir visuomenės identiteto paiešką.

 Laiko ir aplinkybių perspektyvoje ypač vertingi interviu su Sąjūdžio veikėjais, kūrusiais tuometinei – sovietinei, oficialiajai pozicijai alternatyvią spaudą. Šiuo metu tai aktualios ir svarbios įžvalgos, atskleidžiančios totalitarinės ir laisvėjančios visuomenės konfliktą kovose už nepriklausomą spaudą ir visuomenę, parodančios Lietuvos intelektualų indėlį ir sunkumus, su kuriais jie susidūrė, puoselėdami laisvos Lietuvos idėją. Maža to, interviu atsiskleidžia Atgimimo spaudos kūrėjų asmenybės ir puoselėtos vertybės, kurias sudėtingais istoriniais momentais būtina iš naujo prisiminti ir puoselėti.

Kitas įdomus aspektas, kad įvairiais laikotarpiais parašytų Lietuvos intelektualų tekstų analizė knygoje pateikiama ir horizontaliuoju pjūviu, t. y. Europos ir modernybės kontekste, be kurio tyrimas nebūtų išsamus. Monografijoje skaitytojai ras įžvalgų apie istorinę Lietuvos lemtį Rytų ir Vakarų civilizacijų susidūrimo smaigalyje ir tai, kad šios įtakos veikia ir šiandienį intelektualų mąstymą, sprendimus ir poelgius. 

Lietuvių inteligentų sukurti programiniai tekstai-manifestai išskiriami taip: tai XIX a. tautinio atgimimo-išsivadavimo biografijos pradžioje kultūrinę tapatybę ir periodinės spaudos tradicijų pagrindą formavę ir XX a. kultūrines transformacijas inicijavę pirmuosiuose leidinių numeriuose publikuoti vedamieji, kuriuose buvo keliami inteligentų socialinio vaidmens ir spaudos vaidmens visuomenėje klausimai.

Gretinami ne tik kultūros leidiniuose „Aušra“ (1883), „Varpas“ (1889), „Naujoji Romuva“ (1930–1936) ir necenzūruotame jaunųjų leidinyje „Sietynas“ (1988) paskelbti inteligentų tekstai, bet išskleidžiamos sąmoningumo trajektorijos, brėžtos šiuos manifestus sukūrusių autorių.

Įdomybė yra stebėti, kaip tos pačios problemos atsikartoja įvairiuose visuomenės ir valstybės raidos etapuose ir kaip yra svarbu nuolat jas įvardinti, peržiūrėti, analizuoti ir spręsti, atsižvelgiant į pasikartojimo dėsningumus tam, kad išsaugotume tai, kas yra svarbiausia, – laisvę.

Dalyvaus knygos autorė J. Linkevičiūtė-Rimavičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidyklos darbuotojos Rasa Steponavičiūtė ir Rita Milkėnienė. Renginį moderuos prof. Andrius Vaišnys.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

Trumpai apie renginį

Data

gegužės 17 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Renginių erdvė, III a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

1,5 val.

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“