Kai ilgais žiemos vakarais paimi į rankas knygą, aplinkui viskas nuščiūva ir nurimsta. Prašviesėja akys, išgaruoja dienos nuovargis, regis, net ir buities rūpesčiai nustoja graužti sprandą. Knyga tarytum įsiurbia vidun. Sunku iš jos išsivaduoti. Juo labiau kad išsilaisvinti ir nesinori. Gera, labai gera kartu su knyga leistis į kelionę. Nesvarbu, tolimą ar artimą, svarbiau keliauti, pažinti, tyrinėti. Taip bekeliaudamas Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas Petras Biveinis užsuko ir į rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ kertelę pasidalyti mintimis, kokios knygos jam labiausiai įsiminusios.
„Daug įstabių knygų pasaulyje. Jos – mūsų draugai. Be jų gyvenimas būtų niūrus, – pasakoja P. Biveinis. – Iš jų išskirkime:
Victor Hugo. Vargdieniai
Ši istorija vos sutilpo į keturis tomus. Visas dalis vienija buvusio katorgininko Žano Valžano, gyvenimo negandų vėtomo žmogaus, paveikslas. Susitinkame ir su Kozete, ir Marijumi. Kilnios jų širdys, kilnūs jų poelgiai. Susiduriame ir su rafinuotu niekšu Tenardje. Dėmesį sukausto Napoleonas, mažasis Gavrošas ir daugelis kitų personažų. V. Hugo itin rūpi teisingumas, moralė. Skaitant romaną jauti didžiulę pagarbą žmogui. Likimo nuskriaustieji kovoja už visavertį gyvenimą. Pagrindinė romano mintis: mirti nebaisu, siaubinga negyventi. Mano nuomone, personažai kiek per daug idealizuoti. Betgi V. Hugo – romantikas. Mūsų dienomis, romantikos deficito sąlygomis, tai romaną daro dar patrauklesnį.
Michail Bulgakov. Meistras ir Margarita
Jei kas neskaitė šio romano, turėtų žinoti: daug ką praradęs šiame gyvenime ir jokiu būdu negali priskirti savęs prie intelektualų. Maskvoje apsilanko šėtonas su savo svita. Prie Patriarcho tvenkinių prasideda keisti įvykiai. Romanas daugiaplanis: ryški buitinė satyrinė, biblinė, fantastinė kryptis. Veiksmas vyksta Maskvoje ir senovės Jeršalaime. Romanas apie meilę ir moralinę pareigą, gėrio ir blogio kovą, kūrybą. Romanas apie prokuratorių Poncijų Pilotą ir Ješua (Jėzų). „Rankraščiai nedega“, – reziumuoja Volandas, atkurdamas Meistro romaną. Labai panaši ir paties M. Bulgakovo romano lemtis. Rašytojas savo kūrinį irgi įmetė į krosnį, o paskui atkūrė jį iš atminties.
Knut Hamsun. Badas
Romano herojus badauja, stipriai badauja. Kiekvieną dieną kamuoja mintis, ar šiandien bus ko pavalgyti. Jis blaškosi miesto gatvėmis, ieškodamas šiltesnės vietos nakvynei ir kąsnelio maisto. Bet pieštuko nuolaužą, pakliuvusią į lombardą kartu su užstatyta liemene, skuba atsiimti. Juk jis rašo. Tik kūryba jį gelbsti. Nors redaktoriai ir ne visuomet įvertina jo kūrybą. K. Hamsunas patrauklus tuo, kad skaitytojui palieka pačiam pasidaryti išvadas, autorius nesistengia primesti savos nuomonės.
Jack London. Martinas Idenas
Romanas laikomas autobiografiniu. Jaunuolis iš žemesnio socialinio sluoksnio siekia tapti rašytoju. Jis turi įveikti daug kliūčių kelyje į pripažinimą ir šlovę. Martinas Idenas žavi savo atkaklumu ir valia, o autorius – sugebėjimu nepaprastai įtaigiai ir įtikinamai tai atskleisti. Vis dėlto... Martinas nusižudo. Pasiekęs tikslą, jis, deja, nežino, dėl ko toliau gyventi. Herojus – individualistas. Visais laikais pavojinga būti individualistu.
Fiodoras Dostojevkis. Demonai
Antiteroristinis kūrinys. Rašytojas atskleidžia, kuo virsta žmogus, kai jį užvaldo tamsios idėjos, kai žmogus tampa idėjų vergu, nors jo tėvai ir nebuvo teroristai. Tuomet nutrūksta kartų ryšys. Romanas sudėtingas (kaip, beje, ir daugelis F. Dostojevskio kūrinių). Stavroginas – bene sudėtingiausias personažas. Jis Verchovenskiui, Šatovui, Kirilovui „pakišo“ įvairių idėjų, ir šios idėjos virto skirtingais jų gyvenimo keliais. Rašytojo mintis, kad moralės praradimas – baisi liga, gresianti ne tik pavieniam individui, bet ir visai žmonijai, įtikina.“
Šias knygas galite rasti Nacionalinėje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.