Įstabi knygų kelionė

Kai ilgais žiemos vakarais paimi į rankas knygą, aplinkui viskas nuščiūva ir nurimsta. Prašviesėja akys, išgaruoja dienos nuovargis, regis, net ir buities rūpesčiai nustoja graužti sprandą. Knyga tarytum įsiurbia vidun. Sunku iš jos išsivaduoti. Juo labiau kad išsilaisvinti ir nesinori. Gera, labai gera kartu su knyga leistis į kelionę. Nesvarbu, tolimą ar artimą, svarbiau keliauti, pažinti, tyrinėti. Taip bekeliaudamas Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas Petras Biveinis užsuko ir į rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ kertelę pasidalyti mintimis, kokios knygos jam labiausiai įsiminusios.

„Daug įstabių knygų pasaulyje. Jos – mūsų draugai. Be jų gyvenimas būtų niūrus, – pasakoja P. Biveinis. – Iš jų išskirkime:

Victor Hugo. Vargdieniai 
Ši istorija vos sutilpo į keturis tomus. Visas dalis vienija buvusio katorgininko Žano Valžano, gyvenimo negandų vėtomo žmogaus, paveikslas. Susitinkame ir su Kozete, ir Marijumi. Kilnios jų širdys, kilnūs jų poelgiai. Susiduriame ir su rafinuotu niekšu Tenardje. Dėmesį sukausto Napoleonas, mažasis Gavrošas ir daugelis kitų personažų. V. Hugo itin rūpi teisingumas, moralė. Skaitant romaną jauti didžiulę pagarbą žmogui. Likimo nuskriaustieji kovoja už visavertį gyvenimą. Pagrindinė romano mintis: mirti nebaisu, siaubinga negyventi. Mano nuomone, personažai kiek per daug idealizuoti. Betgi V. Hugo – romantikas. Mūsų dienomis, romantikos deficito sąlygomis, tai romaną daro dar patrauklesnį.