„Reikia keiktis, tai padeda“

Neišsigąskite, neketiname čia jūsų mokyti keiktis. Šia Antano Škėmos citata tik pristatome rubrikos viešnią – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus vyriausiąją bibliotekininkę Rūtą Lazauskaitę. Šie žodžiai užrašyti ant Rūtos marškinėlių (tik nuotraukoje  sunkiai įžiūrimi), ir tai daug ką pasako. Ką būtent? Ogi tai, kad nors nuotraukoje žmogus ir atrodo labai švelnus ir ramus, viduje, ko gero, yra pašėlęs ir nestereotipiškas, kitaip sakant, škėmiškas.

Kviesdami Rūtą pasisvečiuoti rubrikoje „Bibliotekininkas renkasi“ radome ją Palangoje, tik ne paplūdimyje, o dirbančią Palangos vasaros skaitykloje. „Vasarą pradėjau kiek neįprastai – prie jūros. Ankstesnėje darbovietėje dirbau su užsakymais – pakuodavau ir išsiųsdavau knygų atradimo džiaugsmą kitiems. O dabar pati pajutau tą atradimo jaudulį išpakuodama Palangos vasaros skaityklos fonde žiemoti paliktas knygas. Kam teko čia pabūti, supras – tokioje aplinkoje negali neskaityti ar bent negalvoti apie knygas“, – pasidžiaugė R. Lazauskaitė.

Mūsų pašnekovei jūra labai svarbi, dažnai prie jos nukeliauja. „Mano ir skaitymas toks banguotas – kartais potvyniai, kartais – atoslūgiai. Būna, net keletą mėnesių skaitau tik tai, ko reikia darbui,  nerandu jokios artimos knygos sielos atgaivai. Bet vėliau staiga viena po kitos į rankas pakliūva geros ir tikrai geros knygos, jos sugula į krūvą ir laukia savo eilės.“ Rūta pasakojo, kad nuo bibliotekininkystės studijų laikų jai įsiminė toks dėsnis: kiekvienam skaitytojui – jo knyga, kiekvienai knygai – jos skaitytojas. „Todėl vertinu abu skaitymo periodus, nes tikiu, kad jie savaip naudingi estetiniam skoniui ugdytis.“ Pastaruoju metu ji vis daugiau skaito ir apie pačias knygas – naujienas, recenzijas, apžvalgas, žiūri įvairius reportažus ir taip vis atranda tų „gerų ir tik tikrai gerų“ knygų.

Įvairių žanrų lietuvių autorių literatūrą mūsų viešnia pamėgusi dar mokyklos suole, namuose turi sukaupusi nemažą lentyną šių (Antano Škėmos, Jurgos Ivanauskaitės ir Sigito Parulskio) knygų. „Be to, nuoširdžiai mėgstu ir vertinu poeziją – neretai kuprinėj nešiojuosi kokią poezijos knygelę, jei netikėtai pritrūktų minčių apie ką gražaus čia pagalvojus“, – atvirai pasakoja mergina. O vaikų ir jaunimo literatūra domėtis pradėjo studijų metais, dabar tos žinios labai praverčia. Darbe būti tarp skaitančių vaikų ir knygų – jai didelis džiaugsmas.

Ir nors išreiškė palankumą lietuvių rašytojams, šiandien Rūta su mumis dalijasi užsienio autorių knygomis, ne kartą perskaitytomis ir atradusiomis vietą jos knygų lentynoje.

Jeanette Winterson. „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“
Taip pat ir „Kam būti laimingai, jei gali būti normali“. Labai džiaugiausi po rekomendacijos atradusi šią autorę. Ne po kartą perskaitytos, kitiems rekomenduotos ir dovanotos abi šios autorės knygos apie savasties paieškas, ryžtą ir meilę gyvenimui.