F237, 40 saug. vnt. (1915–2017), autografai, mašinraščiai ir spaudiniai su rankraštiniais prierašais, kopijos, objektas. Anglų, jidiš, lenkų, lietuvių, rusų, švedų, ukrainiečių, vokiečių kalbomis.
Fondo sudarytojas: Veisaitė Irena (1928 01 09, Kaunas–2020 12 11,Vilnius) lietuvių literatūrologė, teatrologė, dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1963). 1947–48 studijavo Vilniaus universitete (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1953 baigė Maskvos universitetą (germanų filologiją). 1958–60 Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universiteto aspirantė. 1953–97 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas); docentė (1965), garbės profesorė (1999). Stažavo Oksfordo universitete (1993). Sudarė knygų, paskelbė lietuvių ir užsienio spaudoje daugiau kaip 200 straipsnių literatūros, teatro, 20 a. lietuvių ir žydų santykių, Holokausto istorijos temomis.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Irenos Veisaitės asmeninės bibliotekos knygas ir kitus dokumentus dovanojo jos dukra Alina Slavinsky (dovanojimo sutartis B3-57, 2022 m. spalio 7 d.). Tarp knygų buvo išskirta 1 dėžė rankraščių iš kurių suformuotas Irenos Veisaitės dokumentų fondas – F237.
Fondas sutvarkytas 2023 m. Dokumentai išdėstyti chronologine tvarka.
Fondo būklė gera.
Fondo sudėtis.
Teatro temoms skirti straipsniai ir kiti dokumentai:
Dovydo Judelevičiaus konferencijai Maskvoje rengtas pranešimas apie Šekspyro kūrinių interpretaciją šiuolaikiniame teatre ([1964]); konferencijos Veimare, įvairių Rusijos teatrų spektaklių, tarptautinės filmų peržiūros programos, Lietuvos rusų dramos teatro spektaklio „Karalius Lyras“ programėlė ir kt. su Irenos Veisaitės prierašais (1972-2014); savilaidos leidinio „Nuomonės, požiūriai, įvairūs įspūdžiai : (Atsiliepimai, recenzijos, kritikos straipsniai užsienio spaudoje apie Jaunimo teatro pasirodymus tarptautiniuose festivaliuose, užsienio gastrolėse)“ (sudarytojas Juozas Pocius) kopija (1989); Wesleyano universiteto (JAV) profesoriaus Ronald‘o Jenkins‘o straipsnis, skirtas Lietuvos kultūrai ir teatrui (1991); Rusijos aktorės ir dainininkės Elenos Kamburovos „Muzikos ir poezijos teatro“ bei performanso „Absent“ pristatomieji dokumentai, citatos iš atsiliepimų spaudoje, spektaklio programa–lankstinukas (2006); Audronio Liugos straipsnio „Ateis ir sąžinei pavasaris?“ – pokalbis su režisieriais Oskaru Koršunovu ir Eimuntu Nekrošiumi – iš leidinio „7 meno dienos“ (2008 kovo 21) kopija.
Pjesių rankraščiai:
Izraelio rašytojo ir režisieriaus Jošua Sobolio pjesės: „Das Jerusalem-Syndrom“ (1987-1988), „Silvester '72“ (1988) (vertimai į vokiečių k.), „Living for the last time“ arba „Call your fear“ (anglų k., 1990), „Getas“ (vertimas į lietuvių k., 1990), „Eye to eye“, „Solo“ (anglų k., 1991); Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“, Grigorijaus Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“ motyvais (rež. Rimas Tuminas): pjesės tekstas su rankraštinėm pastabom ir spektaklio programėlė (1994); Anglų dramaturgės Sonja Lyndon pjesė „Call me Judas“ (1996), kūrinio anotacija, dramaturgės laiškas Irenai Veisaitei, dramaturgų seminaro Lietuvoje dalyvio anketa su Sonja Lyndon ir Tony Dinner gyvenimo bei kūrybos aprašymais, spektaklio pagal S. Lyndon pjesę programėlė ir kt. dokumentai (1997); JAV dramaturgės Clare Melley Smith pjesės anglų k. „The writing room“, „A cellar in Chaillot“ (2004), pjesės vertimas į lietuvių k. – „Rūsys Šajo“ (vertė Nijolė Regina Chijienė, 2006).
Dokumentai žydų gyvenimo Lietuvoje ir pasaulyje istorijos, Holokausto temomis:
Lietuvoje gimusio JAV žydų rašytojo ir poeto Menke Katz'o kūrybos leidinių, išspausdintų JAV 1932-1979 m. kopijos (jidiš k., po 1979), Menke Katz‘o „Anapus Edeno“ : poezijos ir apsakymų rinktinė (iš anglų k. išvertė Alvydas Bausys, 1993), Menke Katz‘o eilėraščiai (iš anglų k. išvertė Alvydas Bausys ([1993]); Izraelio architektės Tsila Zak ir švedų skulptoriaus Willy Gordon projekto „Lietuvos Jeruzalė“ – paminklas žydų kultūrai Vilniuje – aprašymas (1990-1993); Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (Naugarduko g. 10) pastato maketo nuotrauka (po 1991); JAV Holokausto memorialinio muziejaus (USHMM) foto archyvo medžiaga apie Kauno žydų getą 1941-1944 m.: archyvinių nuotraukų kopijos su detaliais aprašymais (1 albumas, 1995-1999); Rengiamo spaudai Paul Gerhard Aring leidinio –„Wenn dich deine Kinder fragen…“ : Impressionen zur Geschichte und Gegenwart jüdischen Lebens in Litauen“ – galutinis variantas su redaktoriaus taisymais ir prierašais (1997); Viešosios įstaigos „A Propros“ parengtas vaidybinio filmo „Blue Mist“, pagal Felikso Rozinerio apysaką, projekto aprašymas (2000); Holokaustą išgyvenusios rumunų kilmės Švedijos rašytojos Hédi Fried romano „Livet tillbaka“ („Back to life“) vertimas į anglų k. ([2001]); „Getas“: kino filmo pagal to paties pavadinimo Jošua Sobolio pjesę scenarijus (vertė Audrius Rūta, režisierius Audrius Juzėnas, 2002); Materiały prasowe „Człowiek pogranicza – Arvo Pärt“ – straipsniai iš lenkų, lietuvių, ukrainiečių spaudos apie žydų kilmės Estijos kompozitorių, "Paribio žmogaus" garbės vardo laureatą Arvo Pärt'ą (2003); medžiaga apie išgelbėtą Vilniaus geto vaiką, gydytoją, poetą Sergejų Kovarsky-Korablikov'ą – straipsniai iš Lietuvos, Izraelio, JAV laikraščių, eilėraščiai, renginių aprašymai, diplomas, laiškai (2006-2018); „There was a beginning“ – Andrew J. Newell parengta ataskaita apie Didžiojoje Britanijoje įkurtą Beth Shalom Holokausto memorialinį centrą ir pirmuosius jo veiklos metus ([2010]); Arūno Balnos eilėraštis „Žydiškas rekviem : Neužpildomai Lietuvos miestelių Tylai“ (2016).
Kiti dokumentai:
Jurgio Kunčino satyrinės pjesės „Stogas“ rankraštis su pastabomis ir pabraukymais (2002); Vytauto Toleikio straipsnis „Kairiųjų karantinas Lietuvoje“ ([2005]); Ukrainos poetės Mariannos Kijanovskos eilėraščiai ir jų vertimai į lietuvių ir anglų kalbas (be datos); kartvelų kino režisierės ir scenaristės Nanos Džanelidzės pjesės – „Есть только миг… : Антигона“ – vertimas į rusų kalbą (be datos); Fiodoro Dostojevskio apsakymas „Nuolankioji“ (į lietuvių k. vertė Algimantas Antanavičius, be datos).
Kopijuotų knygų kolekcija ir objektas:
Kopijuotų 1915–2003 m. išleistų knygų (7) rinkinys: Pinski, David, The Treasure, U.S.A., 1915; Печчеи, Аурелио, Человеческие качества, Москва, 1980; Paškus, Antanas, Krikščionis ir šiandiena, Oak Lawn, Il., 1987; Paškus, Antanas, Krikščionis psichologinėje kultūroje, Chicago, Il., 1987; Paškus, Antanas, Evoliucija ir krikščionybė, [Chicago, Il.], 1988; Kavolis, Vytautas, Epochų signatūros, Chicago, Il., 1991; Turkmenbashy, S. Rukhnama, Ashgabat, 2003; skulptorės Skaistės Žilienės sukurtas Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalis dėkle (2017).
