Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap

F 12 Babickaitė Unė /Graičiūnienė/

Tarnavusi grožio ir gėrio religijai
(Unės Babickaitės-Graičiūnienės 100-ioms gimimo metinėms)

"Grožis tebūva mūsų gyvenimo alfa ir omega (pradžia ir pabaiga), tebūva mūsų religija. Tikrasis grožis nieko neigiamo neprileis prie mūsų. Tik kilnios sielos patraukia ir sužavi".

Šiuos žodžius skaitome 1936 m. Šaulių sąjungos laikraščio "Trimitas" 51-52 numeryje išspausdintame Unės Babickaitės straipsnyje "Meno aukštybių siekiantiems".

Aktorės ir režisierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897.04.19-1961.08.01) pavardė prieš keletą metų buvo dar nedaugeliui girdėta ir žinoma. Iš dalies galbūt dėl to, kad jos kūrybingiausi metai prabėgo ne Lietuvoje, o sugrįžusi į tėvynę nebespėjo realizuoti visų savo sugebėjimų. Dar liūdniau yra tai, kad tuometinė Lietuvos visuomenė jos nesuprato. Kaip 1968 m. išleistuose atsiminimuose rašė poetas kun. Mykolas Vaitkus :"...publika priėmė ją santūriai, o kritika dar santūriau: pasirodė, kad Babickaitės kultūra, Vakarų Europietės, rafinuotai estetinė, stipriai svetima mūsų anuometinio valstybės teatro kultūrai, rusiškai rytietinei, apygrubei, realistinei, su kaimišku prieskoniu. Netgi Bostone išleistoje lietuviškoje enciklopedijoje apie ją parašyta vos keletas eilučių.

Todėl ypač džiugu, kad paskutiniuoju dešimtmečiu pamažu Unė Babickaitė sugrįžta į lietuvių kultūros istoriją. Bene pirmasis garsiai prabilo apie šią talentingą, išsilavinusią, įdomią asmenybę vertėjas Linas Broga, 1949 m. susipažinęs su Une Babickaite-Graičiūniene ir bendravęs iki pat jos mirties. (Po aktorės mirties perėmė jos rankraštinį, kultūrinį, meninį palikimą). 1986 m. "Pergalės" 6 numeryje L. Broga išspausdino savo paties išverstus rusų poeto Konstantino Balmonto 4 eilėraščius, skirtus Unei Baye. 1987 m. aktorės 90-mečiui jis paskelbė straipsnį apie U. Babickaitės gyvenimą, vėliau parengė ir publikavo jos atsiminimų fragmentus "Pilietybės dokumentai" ir "Lapių medžioklė" (Kultūros barai, 1988 Nr.2), "Apie Balį Sruogą" (Kultūros barai, 1990, Nr.3).

Dalis atsiminimų buvo išspausdinta 1994 ir 1995 m. "Kauno dienoje" - beletrizuoti prisiminimai apie vaikystę (1994, lapkr. 12), "Lapių medžioklė" (1995, rugpj.5) ir "Amerikon...Amerikon..." (1995, rugs.16), bei "Kelionė į Peterburgą" laikraštyje "Kupiškėnų mintys" (1990, lapkr. 13-17).

Reikėtų dar paminėti kelis įdomesnius straipsnius. Tai filologės Romanos Brogienės 1996 m. "Metų" 1 numeryje paskelbtas straipsnis "Balys Sruoga ir Unė Babickaitė-Graičiūnienė", parengtas pagal aktorės atsiminimus ir jų korespondenciją. Savaitraštis "Literatūra ir menas" išspausdino 1995m. gegužės 25 d. Vinco Mykolaičio-Putino draugijos surengto pokalbio apie U. Babickaitės pažintį su poetu svarbesnius momentus.

Tačiau beveik netyrinėta liko Unės Babickaitės-Graičiūnienės kino ir teatrinė veikla. Bene vienintelis Raimondas M. Lapas aptarė Unės Baye (tokia pavarde Babickaitė buvo žinoma kino ir teatro pasaulyje užsienyje) aktorinę karjerą savo knygoje "Ten, ekrane sužibus: Amerikos lietuvių kinematografija. 1902-1979" (Čikaga, 1983, psl.236-244). Gausus, turtingas Unės Babickaitės-Graičiūnienės rankraštinis palikimas laikomas per keletą vietų. Didelis aktorės fondas (nuotraukos, afišos, laikraščių iškarpos, knygos, kt.) yra Taetro ir muzikos muziejuje Vilniuje. Jį 1971 m. perdavė L. Broga. Tai buvo didžioji dalis Unės Babickaitės surinktų eksponatų Balio Sruogos kurtam Teatro muziejui Kaune.

Pats Linas Broga savo asmeniniame archyve saugo nemažai aktorės asmeninių dokumentų (dienoraščius, atsiminimus, laiškus, kt.) ir kitos medžiagos, kuri, tikėkimės, ateityje galbūt papildys mūsų bibliotekos Rankraštyno fondus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje taip pat yra sudarytas atskiras Unės Babickaitės-Graičiūnienės archyvas (F 12, 1125 saug. vien., chronologinės ribos 1903-1961 m.). Dokumentai į biblioteką priimti apie 1949-1950 metus iš pačios U. Babickaitės ir 1961 ir 1971 m. ir L. Brogos. Fondas sutvarkytas 1957 m.

Trumpai apie fonde saugomą medžiagą.

Iš biografinės medžiagos reikėtų paminėti 1961 m. balandžio 5 d., netrukus prieš mirtį, Unės Babickaitės-Graičiūnienės rašytą autobiografiją. Sutrumpintą jos variantą (iš rankraščio kito egzemplioriaus, saugomo Teatro ir muzikos muziejuje) 1992.03.27 d. "Lietuvos aide" išspausdino Antanas Gudelis.

Yra keli pasai - dar caro laikais (1912 m.) išduotas pasas ir du (1919 m. vykstant į Ameriką ir 1927 m.) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, keletas asmens liudijimų ir pažymėjimų.

Besidomintys Unės Babickaitės teatrine veikla archyve ras jos, Petrogrado Imperatoriškosios konservatorijos studentės, 1916 m. įskaitų knygelę (ten Unė mokėsi dainavimo 1915-1918 metais) ir 1915 m. išduotą Pollako dramos kursų pažymėjimą; Kauno komendantūros leidimus pirmajai Lietuvos artistų grupei bei jos vadovei Unei Babickaitei rengti spektaklius Miesto teatre (1919 m.), teatro sąskaitas (1918-1919 m.). Yra keletas dokumentų, atspindinčių U. Babickaitės, Šaulių sąjungos teatro vadovės (1936-1939 m.) darbą - teatro sąskaitos, sąmatos, aktorių sąrašai ir biografijos, nuotraukos, kvietimai.

Kaip jau buvo minėta, didžiąją savo sceninės veiklos metų dalį U. Babickaitė praleido užsienyje. Iš to laikotarpio fonde yra saugomos sutartys su JAV, Prancūzijos, Anglijos ir kt. teatrais (1924-1931 m.), afišos, programos, skelbimai, iškarpos iš anglų, prancūzų, rusų laikraščių su aktorės nuotraukomis ir recenzijomis.

Didžiausią archyvo dalį sudaro korespondencija. Būdama plačių interesų žmogus, Unė Babickaitė pažinojo daugelį XX a. pirmosios pusės meno ir kultūros veikėjų (artistų, dailininkų, teatrų darbuotojų, rašytojų ir kt.) Lietuvoje ir užsienyje, su kuriais bendravo ir susirašinėjo. Tai Žemaitė, B. Sruoga, A. Varnas, P. Galaunė, M. Dobužinskis, P. Vaičiūnas, kun. M. Vaitkus, V. Sirijos Gira, režisieriai T. Komisarževskis, N. Jevreinovas ir kt., JAV, Anglijos, Prancūzijos teatrų režisieriai ir kiti menininkai.

Ne vieną puslapį galima būtų parašyti apie Unės Babickaitės-Graičiūnienės nuoširdžią draugystę su poetu Konstantinu Balmontu, su kuriuo susipažino ir bendravo gyvendama Paryžiuje 1934-1937 m. Yra išlikę kelios dešimtys jai parašytų laiškų, eiliuotų sveikinimų, jai skirtų ar dovanotų eilėraščių. Vėliau, išvykusi į Lietuvą, susirašinėjo su poeto žmona Jelena Cvetkovskaja (liko apie dešimt jos laiškų).

Yra pluoštelis pačios U. Babickaitės laiškų ir laiškų juodraščių namiškiams (vyrui, motinai, broliams, kt.), giminėms bei jų laiškai Unei.

Laiškuose rašoma apie teatrus, pastatymus, artistus, vaidybą JAV lietuvių, kitų kraštų ir Lietuvos teatruose, apie literatūrą, meną ir kt. Didžioji dalis - asmeninio pobūdžio.

Nepakartojami Unės Babickaitės-Graičiūnienės nuotraukų albumai - fonde jų yra trys - bei pavienės nuotraukos. Tai jos pačios portretinės, buitinės, artistinės veiklos nuotraukos, šeimos, draugų ir pažįstamų dovanotos. Ištisi albumų lapai skirti jos kolegų - scenos artistų, režisierių (Lillian Gish, T. Komisarževskio, N. Jevreinovo, M. Lipčienės, T. Vaičiūnienės, Z. Arlauskaitės, kt.) poeto V. Mykolaičio- Putino ir kitų nuotraukoms. Dauguma nuotraukų su dedikacijomis. Pvz.: Balys Sruoga 1915 m. gruodžio 23 d. dovanodamas savo nuotrauką įrašė:

"Aš nenoriu minios -
aš noriu daug -
aš noriu kad tik tu viena
manij tegiventum ",

šalia pridėjo keturių posmų eilėraštį.

Bemaž prie kiekvienos nuotraukos Unės Babickaitės užrašytos pavardės ar paaiškinimai.

Be pačios Unės Babickaitės-Graičiūnienės dokumentų jos archyve yra saugomas nemažas pluoštas šeimos, giminių rankraščių. Reikšmingesni iš jų būtų vyro Vytauto A. Graičiūno (1898-1952) pasaulinio masto mokslininko, vieno iš vadybos mokslo pradininkų, asmens, buities dokumentai, dienoraštiniai (1928-1929 m.), studijų ir kt. užrašai, laiškai tėvams, giminėms, reikalų raštai, nuotraukos. Ir Unės brolio poeto, pirmojo radiofono direktoriaus Petro Babicko (g. 1903 m.) asmens dokumentai, eilėraščių pluoštelis, kelionės po Tarybų Sąjungą užrašai (1935 m.), laiškai, nuotraukų albumas ir pavienės nuotraukos.

Yra kitų Babickų ir Graičiūnų rankraščių.

Malonu, kad aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ir jos brolio poeto Petro Babicko atminimo išsaugojimo idėja gyva ir jų tėviškėje. Lietuvos Kultūros fondo ir vietos žmonių rūpesčiu Laukminiškiuose (Kupiškio raj.) restauruotas ir sutvarkytas jų gimtasis namas. galvojama įrengti muziejų.

1. Vaitkus M. Nepriklausomybės saulėj: 1918-1940. Atsiminimai. T.6,D.2.- Londonas, 1968. P.263.
2. Broga L. Lyg upė, kurią sugėrė smėlynai... - Pergalė, 1987, Nr.5.
3. Literatūra ir menas, 1995, liep. 29, rugpj. 5.

Nuotraukos saugomos LNB Rankraščių skyriuje.