Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap

Ar tai – autorinis kūrinys?

Ne visi objektai, kurie įprastinėje kalboje vadinami kūryba, yra ir teisiškai kvalifikuojami kaip autoriniai kūriniai – t. y., tokie objektai, kurių kūrėjai turi išimtines teises spręsti dėl jų panaudojimo. Ir atvirkščiai, objektai, kurie galbūt visuotinai nelaikomi kūryba (dėl, tarkime, abejotinos meninės vertės), teisiškai gali būti laikomi kūriniais, arba gali paaiškėti, kad tam tikras objektas apima net kelis autorių teisių paketus (pvz., knygos autoriaus ir jos vertėjo teisės; atskira dainos muzikos ir dainos žodžių autorystė). Plačiau informacija apie tai, kas teisiškai laikytina ir kas nelaikytina autoriniais kūriniais, pateikiama žemiau.

Objektai, laikomi autoriniais kūriniais

Ne visi objektai, kuriuos turite savo žinioje ir norite paskelbti internete ar panaudoti, teisiškai bus pripažįstami autoriniais kūriniais. Jei pagal galiojančias teisės normas jie laikomi autoriniais kūriniais, spręsdami dėl tokio skaitmeninio (suskaitmeninto) objekto paskelbimo internete, turėsite įvertinti, ar (tebe)galioja autoriaus teisės (žr. skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“). Tačiau jei objektas, dėl kurio paskelbimo internete sprendžiate, teisiškai autoriniu kūriniu nelaikomas (ir kitų teisinių apribojimų nėra), tolesni žingsniai dėl autorių teisių vertinimo nereikalingi ir šį kūrinį galite skelbti savo nuožiūra. Vis dėlto nepamirškite, kad gali egzistuoti ne tik autoriaus, bet ir kitos teisės į tokį objektą, aptartos skyriuje „Teisinės kliūtys skelbiant objektą internete“, pvz., gretutinės teisės.

Ar objektas laikomas autoriniu kūriniu, išsamiai reglamentuoja LR ATGTĮ. Toliau pateikiame atminties institucijoms, švietimo įstaigoms dažnai aktualius pavyzdžius, kas laikoma ir kas nelaikoma autoriniais kūriniais. Taip pat primename, kad pateikiami sąrašai pavyzdiniai, skirti Jūsų darbui palengvinti (tai dažniausių atvejų aptarimas ir nėra išsamus įstatymo reglamentuojamų atvejų sąrašas ar teisinė konsultacija; plačiau apie šios metodikos paskirtį ir statusą žr. skyriuje „Metodikos paskirtis ir jos nereguliuojami atvejai“).

1 lentelė

Autoriniai kūriniai:
 
knygos, brošiūros, straipsniai (įskaitant savilaidą), dienoraščiai, kiti literatūros kūriniai
 
literatūros kūrinių vertimai (jie laikomi atskirais – išvestiniais – kūriniais)
 
kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai
 
studijos, monografijos, išvados, referatai, kraštotyros darbai, anotacijos, mokslo projektai, projektinė dokumentacija, kiti mokslo kūriniai (ir rašytiniai, ir žodiniai)
 
iliustracijos, taip pat iliustruoti knygų viršeliai, muzikos albumų ar vaizdo įrašų viršeliai
 
fotografijos
 
dainos, vokalinės, instrumentinės muzikos kūrinai ir kiti muzikos kūriniai
 
filmai, filmuotos laidos, radijo laidos
 
scenoje skirti atlikti kūriniai: spektakliai, pantomima, choreografijos kūriniai, scenarijai
 
dailės kūriniai: skulptūra, tapyba, grafika
 
architektūros kūriniai (įskaitant projektus, brėžinius, eskizus ir modelius)
 
taikomosios dailės kūriniai
 
iliustracijos, žemėlapiai, planai
 

Radę Jūsų turimo objekto kategoriją 1 lentelėje, turėsite omenyje, kad susidūrėte su autorių teisių saugomu kūriniu, vadinasi, kitas žingsnis – įvertinti, ar autorių turtinės teisės tebegalioja pagal skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“.

Objektai, nelaikomi autoriniais kūriniais

2 lentelė

Autoriniais kūriniais nelaikoma:
 
folkloro kūriniai, pvz., liaudies pasakos, mįslės, patarlės, dainos, šokiai
 
teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai, pvz., įstatymai, potvarkiai, teismų ar kitų institucijų sprendimai, teritorijų planavimo dokumentai
 
oficialūs valstybės simboliai – vėliavos, herbai, himnai, pinigai ir pan.
 
įprastiniai informaciniai pranešimai
 
ne žmogaus sukurti objektai, pvz., kompiuterių automatiškai sugeneruoti objektai, gamtiniai objektai, organizmai
 
daiktai, nelaikomi taikomosios dailės kūriniais (pvz., archeologiniai radiniai – buities rakandai, apyvokos reikmenys, ginklai, organizmai ar jų fragmentai ir pan.)
 

Jei Jūsų turimas objektas yra nurodytas 2 lentelėje, vadinasi, tai ne autorinis kūrinys, taigi vertinti autorių turtinių teisių galiojimą ir gauti kokius nors leidimus Jums nėra aktualu – autorių teisių prasme, savo nuožiūra galite spręsti dėl skaitmeninimo ir naudojimo. Visgi nepamirškite, kad autorių teisės – ne vieninteliai galimi teisiniai apribojimai, taigi remdamiesi skyriumi „Teisinės kliūtys skelbiant objektą internete“ nustatykite, ar neegzistuoja gretutinės ar kitos teisės.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Jei turite rašytinę liaudies pasaką, dainos tekstą ir melodiją (užrašytą natomis), vadinasi, tai yra tautosakos ar folkloro kūrinys, kurio teisė nepripažįsta autoriniu kūriniu. Taigi ir autoriaus teisės į šį kūrinį neegzistuoja, galite jį skelbti ir naudoti savo nuožiūra. Pastaba. Jei liaudies muzikos kūriniai buvo aranžuoti, jie gali būti saugomi kaip atskiri – išvestiniai – kūriniai.

2 pavyzdys. Jei turite skaitmeninį dainuojamosios liaudies dainos įrašą, pagal ankstesnį pavyzdį aišku, kad tai liaudies kūryba ir būtų galima skelbti ir naudoti patį dainos tekstą ir melodiją neribotai. Tačiau daina atlikta (sudainuota, sugrota), todėl egzistuoja ne autoriaus, o gretutinės teisės į patį įrašą (atlikimą). Taigi pagal autorių teisių reglamentavimą leidimai Jums nereikalingi, tačiau turite įvertinti galimybę, kad egzistuoja atlikėjo ar pirmojo įrašo gamintojo teisės į atlikimą/įrašą – tai atlikite pagal skyrių „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“. Pastaba. Jei liaudies muzikos kūriniai buvo aranžuoti, jie gali būti saugomi kaip atskiri – išvestiniai – kūriniai.

3 pavyzdys. Archeologinis radinys – pvz. buities įrankis ar drabužis– dažniausiai nebus laikomas autoriniu kūriniu, taigi ir tolesnis autorių teisių vertinimas (pagal skyrius „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir „Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?“ nereikalingas, norint skaitmeninti ar skelbti jų pavyzdžius. Tačiau norint skelbti internete tokio radinio nuotrauką, turite atkreipti dėmesį į tai, jog pati fotografija laikoma autoriniu kūriniu. Tokiu atveju vertintinos fotografo-autoriaus teisės į fotografiją, t. y. ar fotografo teisės tebegalioja, kam priklauso. Paprasčiau, kai norimi skelbti objektai fotografuojami, tarkime, pačios atminties institucijos ar švietimo įstaigos iniciatyva, tuomet tiesiog svarbu sutartyje su fotografu paminėti, kad jis ne tik samdomas (fotografavimo) darbams atlikti ir perleidžia institucijos (įstaigos) nuosavybėn (spausdintas ar skaitmenines) nuotraukas kaip objektus, bet perleidžia ir autoriaus teises į tokias nuotraukas, įskaitant ir teisę padaryti fotografijas prieinamas viešojo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), taip pat naudoti kitais institucijos (įstaigos) pageidaujamais būdais.

4 pavyzdys. Nors Jūsų žinioje gali būti vienas fizinis objektas, jis gali apimti keletą autorinių kūrinių. Tarkime, knyga gali apimti autorinį kūrinį – knygą, jos vertimą į užsienio kalbą (tai laikoma atskiru, išvestiniu kūriniu), iliustracijas (vėlgi, atskiri kūriniai). Turimas muzikos įrašas gali apimti teises į muziką, (to paties ar kito kūrėjo) teises kūrinio žodžius, be to, egzistuos ir gretutinės teisės į atlikimą. Tokiu atveju pagal reikia įvertinti kiekvieną atskirą autorinį kūrinį (autorių ir kitas teises) atskirai.

5 pavyzdys. Jei Jūsų žinioje yra įstatymų rinkiniai, teisės aktai ar jų projektai (tarkime, atminties institucijos žinioje yra atgautas iš Vokietijos archyvo Vasario 16-osios akto originalas), pagal 2 lentelę matote, jog tai nėra autorinis kūrinys, vadinasi, toliau vertinti objekto ar gauti leidimų jam skaitmeninti ir viešai skelbti nereikia.

6 pavyzdys. Institucijos turimi individualūs dokumentai (sprendimų, asmens dokumentų kopijos ar pan.) nelaikomi autoriniais kūriniais. Visgi atkreipkite dėmesį, ar tokiems dokumentams negali būti taikomos nuostatos dėl teisių į atvaizdą (jei dokumentai yra su asmenų nuotraukomis) ar kitų apribojimų pagal skyrių „Kitos teisės (teisiniai apribojimai)“.

Artimiausi renginiai