Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap

Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?

Kam priklauso gretutinės teisės (kas turėtų duoti leidimą)?

Norint naudoti atlikimą (atliekamo kūrinio įrašą) svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kartu dažniausiai yra naudojamas ir kūrinys, saugomas autorių teisių. Teisių į kūrinį ir teisių į atlikimą (įrašą) galiojimo terminai gali nesutapti. Jei autoriaus teisės irgi tebegalioja (skyrius „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“) ir ketinate objektą skaitmeninti bei padaryti prieinamą internetu, privalu sudaryti papildomas atitinkamas sutartis ir dėl autorių teisių, pavyzdžiui, jei bendradarbiaujate su kolektyvinio administravimo asociacija, sudaryti licencinę sutartį ne tik su AGATA, bet ir su LATGA.

Atlikėjai

Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas. Taigi, jeigu atlikime identifikuojate vieną iš tokių asmenų, dėl teisių suteikimo turėtumėte kreiptis būtent į jį (1 situacija, 5 lentelė).

Fonogramų gamintojai

Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. Jeigu norite naudoti fonogramą, turėtumėte gauti jos gamintojo ar jo teisių perėmėjo leidimą. Tai, kad šiuo metu neegzistuoja įmonė tokiu pačiu pavadinimu, dar nereiškia, kad įmonės apskritai nėra arba kad šios fonogramos gamintojo teisių neperėmė kita įmonė ar asmuo. Kad sužinotumėte, kas jis, galite kreiptis į AGATA, kuri neretai tokią informaciją gali suteikti (2 situacija ir 2 pavyzdys, 5 lentelė).

Audiovizualinio kūrinio gamintojai

Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis (kinematografinis) kūrinys. Kaip ir fonogramų gamintojų atveju, audiovizualinio kūrinio gamintojo teisės gali būti perleistos teisių perėmėjams.

Pavyzdys. Žymaus aktoriaus anūkas sukūrė filmą apie savo senelį, t. y. surinko turėtą dokumentinę medžiagą, pasamdė filmavimo komandą, medžiagos montuotojus ir kitus filmui sukurti reikalingus asmenis. Jeigu norėsite skaitmeninti ir (ar) naudoti šį filmą, Jums reikės kreiptis į anūką, kurio iniciatyva ir atsakomybe buvo sukurtas dokumentinis filmas.

Teisių perėmėjai

Kaip ir autorių teisės, taip ir gretutinės turtinės teisės gali būti perduodamos sutartiniu pagrindu ar paveldimos. Plačiau apie teisių perėmėjus skaitykite skyriuje „Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?“ apie autorių teisių perleidimą –  analogiškai gali būti perleidžiamos ir gretutinės teisės.

„Kūriniai našlaičiai“

Gali pasitaikyti atvejų, kai neįmanoma rasti gretutinių teisių savininko. Tokiu atveju kūrinys gali būti laikomas nenustatytų teisių turėtojų kūriniu („kūriniu našlaičiu“). Kaip tai įvertinti ir kaip elgtis tokiu atveju, daugiau skaitykite skyriuje „Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?“.

 

Ar gretutinės teisės galioja?

Kaip ir tikrinant autorių teisių galiojimo terminus, visų pirma, prieš naudojant kokio nors kūrinio atlikimo vaizdo ar garso įrašą, kuris yra saugomas gretutinių teisių, būtina patikrinti ar teisės tebegalioja.

Bendra taisyklė yra ta, kad gretutinės teisės galioja 50 metų nuo atlikimo arba jo pirmojo įrašo; nuo fonogramos padarymo ar nuo jos teisėto išleidimo/viešo paskelbimo; nuo pirmojo transliacijos viešojo perdavimo; nuo audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo padarymo arba jo išleidimo/viešo paskelbimo. Toliau pateikta lentelė detalizuoja gretutinių teisių galiojimo terminų skaičiavimą.

5 lentelė

NR. SITUACIJA TURTINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAS
     
1. Atlikėjas yra žinomas. 50 metų po atlikimo datos.
Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma (video-), išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma (audio-), išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

 
2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.

Jeigu per šį laikotarpį:

1) fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos;

2) neišleista fonograma teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.

 
3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo.
   
4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.

Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Muzikos akademija turi vinilinę plokštelę, kurioje yra įrašyta, kaip kamerinis orkestras 1974 m. atlieka W. A. Mozarto muziką. Šią plokštelę norima skaitmeninti ir muzikos įrašą paskelbti internete. Patikrinus autoriaus teisių galiojimą pagal skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir nustatoma, kad autorių teisės yra pasibaigusios. Tuomet tikrinamas gretutinių teisių galiojimas pagal skyrių „Ar gretutinės teisės galioja?“, 5 lentelę ir nustatoma, kad turtinės gretutinės teisės tebegalioja. Tokiu atveju reikia kreiptis į įgaliotą orkestro atstovą (jei tokio įgaliojimo nėra – kolektyvo vadovą (dirigentą) ar, jei pastarasis yra miręs, teisių perėmėjus, ir gauti sutikimą dėl kūrinio skaitmeninimo ir skelbimo internete (1 situacija, 5 lentelė).

2 pavyzdys. Muziką studijuojantis ir kuriantis asmuo gavo originalui artimą muziką be pagrindinio atlikėjo balso, tačiau su pritariamuoju vokalu. Jis norėtų įrašą skaitmeninti, aranžuoti, redaguoti įrašydamas savo balsą ir paskelbti internete. Ant turimos kasetės yra nurodyta, jog 1992 m. ją išleido UAB „Fonograma“. Jeigu norės naudoti kasetėje esančią muziką, studentas turės kreiptis į UAB „Fonograma“ ir gauti jos atstovų sutikimą.

3 pavyzdys Biblioteka turi 1963 m. radijo laidos įrašą, kuriame yra kalbinamas garsus to meto kompozitorius. Šį įrašą norima skaitmeninti ir padaryti viešai prieinamą internete. Įprastai tokiu atveju reikėtų kreiptis į radijo stotį kaip transliuojančiąją organizaciją ir gauti jos atstovų sutikimą, tačiau nuo vykusios radijo laidos yra praėję daugiau nei 50 metų, todėl gretutinės turtinės teisės jau nebegalioja ir biblioteka gali be atskirų leidimų skelbti šį įrašą nurodydama radijo laidos pavadinimą, jos vedėjo ir dalyvio vardus ir pavardes (ar pseudonimus).

Ką saugo gretutinės teisės?

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad saugomos ne tik kūrinio autoriaus teisės, bet ir kitos su kūryba susijusios teisės, esančios „greta“ autorių teisių – gretutinės teisės, saugančios kūrinių atlikimą, užfiksavimą. Gretutinės teisės gali saugoti:

• kūrinio atlikimą;

• fonogramą;

• audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmąjį įrašą;

• transliuojančiosios organizacijos radijo ir/ar televizijos transliacijas.

Atlikimas – tai artistinis literatūros ar meno kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar audiovizualinę laikmeną.

Pavyzdys. Atlikimu yra laikomi muzikinių kūrinių vaizdo ar garso įrašai, taip pat knygos įgarsinimas, šokio ar teatro pasirodymas.

 
Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje (audiokasetėje, CD ir pan.).

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas – kinematografinio kūrinio ar kito kinematografinėmis priemonėmis išreikšto kūrinio, sudaryto iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašas materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje (videokasetė, CD, DVD ir pan.).

Kitaip tariant, fonograma – tai garsų (audio-) įrašas, o audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas – ir garsų, ir vaizdo (video-) įrašas.

Pavyzdys. Audiovizualiniu kūriniu bus laikomas ir nufilmuotas susitikimas su autoriumi jo namuose, filmuoti amžininkų atsiminimai apie autorių. 

Transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį. Ši kategorija apima, pvz., filmuotus televizijos interviu ar įrašytus radijo laidos pokalbius.