Autorių teisių ir gretutinių teisių klausimai paprastai yra patys aktualiausi sprendžiant dėl objektų paskelbimo internete ar kitokio panaudojimo. Tačiau gali būti, kad yra ir kitų su objektu susijusių asmenų teisių, kurias reikėtų įvertinti prieš skelbiant objektą. Teisė į atvaizdą (teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinio kodekso 2.22 str.) – tai atskira kategorija, aktuali, kai turimas objektas vaizduoja konkretų asmenį, kurio tapatybę jame įmanoma identifikuoti, pvz., jei norimose suskaitmeninti (ar naudoti skaitmeninėse) fotografijose ar portretuose matomi žmonės, kurių vaizdavimas leidžia aiškiai nufotografuotą asmenį identifikuoti, vadinasi, susidūrėte su teisių į atvaizdą klausimu.
Rekomendacijos
| ATVAIZDO NAUDOJIMO ATMINTINĖ |
| • Kaip ir autorius ar atlikėjas, teisių į atvaizdą turėtojas savo nuožiūra gali spręsti, ką su jo atvaizdu galima daryti – ar galima jį demonstruoti, atgaminti ir pan. |
| • Teisė į atvaizdą, skirtingai nei, tarkime, autorių turtinės teisės, „neturi galiojimo termino“, taigi nėra tokio laiko tarpo, po kurio teisės nustotų galioti. |
| • Žinoma, kuo turimas atvaizdas senesnis, tuo mažesnė tikimybė, jog atvaizdo savininkas bus identifikuotas ar reikš pretenzijas. Be to, neretai teisių į atvaizdą turėtojai ne tik neprieštarauja, kad jų atvaizdas būtų panaudotas, bet ir linkę tai skatinti. Taigi nors formaliai paskelbimas be sutikimo nebūtų teisėtas, interesų pažeidimo tikimybė, įvertinus praktinę pusę, gali būti itin maža. |
| • Kaip ir kalbant apie autorių teises, po atvaizduoto asmens mirties teises perima (ir atitinkamus leidimus gali duoti) jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Tuo atveju, jei, tarkime, asmuo atminties institucijai suteikia fotografijų rinkinį iš giminės archyvo, priimant tokias ketinamas (skaitmeninti ir) skelbti nuotraukas patogu ir rekomenduotina nedelsiant pasirašyti jas pateikiančio asmens sutikimą dėl atvaizdų (skaitmeninimo ir) panaudojimo. |
| • Sutikimas naudoti atvaizdą nereikalingas, jei asmuo nufotografuotas viešoje vietoje. Tokiu atveju atvaizdas nebus pagrindinis fotografijos elementas, fotografijoje figūruos aplinkiniai vaizdai. |
| • Sutikimas naudoti atvaizdą nereikalingas, jei dėl asmens vaizdavimo būdo ar atvaizdo kokybės konkretaus asmens fotografijoje neįmanoma identifikuoti. |
| • Sutikimas naudoti atvaizdą nereikalingas, jei vaizduojamas asmuo, kurio atvaizdas padarytas ir skelbiamas dėl asmens specifinės visuomeninės veiklos, tarnybinės padėties (vieši asmenys, įžymybės). |
| • Net ir viešo asmens atvaizdo paskelbimą teisių turėtojas gali drausti, jei tai žemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Ar asmuo yra žeminamas, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, bet paprastai tokiu žeminimu būtų laikomas asmens vaizdavimas kompromituojančioje padėtyje, nepagarbiai, kas leistų susidaryti įspūdį apie asmens neteisėtą, nemoralią elgseną ir pan. |
| • Jei pasirašysite sutikimą naudoti atvaizdą (tai visuomet rekomenduotina susidūrus su atvaizdo panaudojimu), teisiniame dokumente (pareiškime, sutikime, sutartyje ar pan.) numatykite teisę neatlygintinai (žinoma, jei nesutarėte kitaip) atvaizdą skaitmeninti (jei jis Jums nepateikiamas skaitmeninis), padaryti prieinamą viešai (ir internete), o jei ketinate leisti interneto bendruomenei atlikti ir kitus veiksmus, ne tik apžiūrėti objektą, numatykite ir teisę objektą naudoti norimais būdais, jį keisti. Dėl būdų, kuriais naudotojai gali panaudoti internete randamus objektus ir jiems galimų suteikti leidimų, plačiau žiūrėkite skyriuje „Ką galiu leisti naudotojui?“, o sutarties rengimui aktualus yra skyrius „Jūsų sutartis su teisių turėtoju“. |
| • Nepamirškite, kad teisė į atvaizdą – atskira teisė, egzistuojanti greta autorių teisių. Kalbant apie fotografiją padariusį autorių (ar kitą vaizduojamo objekto kūrėją, sukūrusį dagerotipą, grafikos darbą, piešinį, tapytą portretą ir pan.), reikia įvertinti ir fotografo (ar kito kūrėjo), kaip autorinio kūrinio autoriaus, teises. Tai daroma vadovaujantis skyriaus „Ar egzistuoja autoriaus teisės ir kokios jos?“ medžiaga. |
| • Jums gali kilti klausimas, kas nutiktų, jei paaiškėtų, kad teisės į atvaizdą buvo pažeistos, ir kokių veiksmų galėtų imtis tokių teisių turėtojas, ko galėtų reikalauti? Tokių teisių turėtojas galėtų reikalauti (a) nustoti naudoti atvaizdą ir (b) atlyginti už atvaizdo naudojimą. Koks galėtų būti toks atlyginimas, būtų sprendžiama pagal tai, kiek uždirbote naudodami šį atvaizdą arba kiek paprastai tokio atvaizdo turėtojas iš to uždirba. Taigi, pirma, skaitmeninę nuotrauką gali tekti pašalinti iš interneto. Antra, jei naudojote atvaizdą nekomerciniais tikslais ir iš jo turėjimo neuždirbote, taip pat jei teisių į atvaizdą turėtojas paprastai neuždirba iš tokio pobūdžio veiklos, greičiausiai ir teisių į atvaizdą turėtojo nuostoliai nebūtų apskaičiuoti ar būtų nedideli. Taigi kiekvienu atveju turėsite individualiai įvertinti riziką, kokios gali būti atvaizdo panaudojimo pasekmės ir ar verta tai daryti, tarkime, nepavykus identifikuoti vaizduojamo asmens. |
| • Kartais kyla klausimų dėl vaikų fotografijų panaudojimo. Bendra taisyklė ta, kad dėl jų sprendimą priima (sutikimą turi duoti) vaikų tėvai ar globėjai. Jei nuotrauka sena ir vaizduojamas vaikas jau yra suaugusysis, sprendimą priims jis pats (jam mirus – paveldėtojai), kaip ir kitais aukščiau aptartais atvejais dėl atvaizdų panaudojimo. |
| • Kartais tenka spręsti dėl panaudojimo nuotraukų, kuriose vaizduojami mirusieji. Dažniausiai tai – laidotuvių fotografijos. Jei mirusiojo giminės duoda sutikimus nuotraukų panaudojimui, paprastai jas galima naudoti. Be to, galite vadovautis bendromis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešo asmens viešų laidotuvių, laidotuvių procesijos viešoje vietoje. Visgi reikia atkreipti dėmesį, ar nuotraukose nėra asmens garbę ir orumą žeminančių elementų, pernelyg akivaizdaus „kišimosi“ į privatų asmenų gyvenimą. Daug sudėtingiau priimti sprendimą, kai nuotraukose vaizduojamos žūtys, smurtinės mirtys – karo ir kiti nusikaltimai, nelaimingi atsitikimai ir pan. Kiekvienu atveju svarbus konkrečios nuotraukos turinys, įvykio pavaizdavimo būdas. Čia svarbus ne tik asmens privatumas, asmens garbė ir orumas, tačiau ir smurtinis vaizdo pobūdis, jo galimas poveikis nepilnamečiams (ir suaugusiesiems), neapykantos kurstymas ir kiti, ne tik teisiniai, bet ir etiniai aspektai. Ir šiuolaikinėje fotografijoje, naudojamoje spaudoje ir socialinėje medijoje, kai kurios gerai žinomos nuotraukos kelia klausimų dėl jų etiškumo ir teisėtumo. Tokiais atvejais vertinama, iš vienos pusės, būtinybė pranešti faktus, informuoti visuomenę apie, tarkime, karo realybę, fiksuoti istorinius įvykius, o iš kitos pusės, moralinės, teisinės ir etinės šios būtinybės ribos. Pasaulį yra apskriejusios nuotraukos, kuriose vaizduojamos 2001 m. rugsėjo 11 d. iš Pasaulio prekybos centro dangoraižio langų šokančios aukos, nuskendusiųjų Sirijos pabėgėlių vaikų kūnai, karo aukų Ukrainos kviečių laukuose vaizdai. Tokias nuotraukas patartina naudoti itin atsargiai, ir jei jos kelia rimtų abejonių dėl etinių ar teisinių aspektų, vertėtų riboti jų visuotinį prieinamumą (skelbimą internete) ir apsiriboti saugojimu, pateikimu istorinių įvykių tyrėjams. |