2024 m. liepos 3 d.

Lituanistikos skaitykloje nauji Lietuvos istoriografijos, istorijos leidiniai

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis Lietuvos istoriografijos, istorijos knygomis. Kviečiame susipažinti.

Moteris ir istorija: Kamilės Narbutaitės patirtys / Reda Griškaitė ; [eiliuotų tekstų vertimas iš lenkų kalbos: Regina Koženiauskienė] ; [recenzentai Brigita Speičytė, Juozapas Paškauskas] ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 1171, [1] p. : iliustr.

Knygoje pristatoma mokslo pasauliui iki šiol nežinomos vertėjos, prozininkės, poetės, rašiusios lenkų kalba, vieno iš Lietuvos istoriografijos pradininkų Justino Narbuto (Justyn Narbutt, 1773–1845) dukters, gyvenusios Juršiškių dvare (dabar – Šalčininkų rajonas, Dainavos seniūnija), Kamilės Narbutaitės-Jurevičienės (Kamilla z Narbuttow Jurewiczowa vel Kamilla Narbuttowna, ~1815–1881) biografija ir literatūrinis palikimas. Pirmąjį savo kūrinį rašytoja publikavo būdama keturiolikos, pasirašinėjo savo vardu, slapyvardžio nenaudojo, o tai buvo nebūdinga tuo metu rašiusioms moterims. Knygoje nagrinėjamas moters ir istorijos santykis, intelektinis ir kasdienis dvarų gyvenimas, Lietuvos istoriografijos ištakos, Narbutų giminės reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai.

Šis leidinys – ypatingas indėlis į moters vaidmens Lietuvos istorijoje raidos tyrimus. Knyga gausiai iliustruota archyvine ir ikonografine medžiaga.

Moteris prie istorijos šaltinio : mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas profesorės Irenos Valikonytės 75 metų jubiliejui / [Vilniaus universitetas] ; sudarė Eugenijus Saviščevas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 438, [1] p. : iliustr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos autoriai tyrinėja įvairius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos objektus. Čia daug dėmesio skiriama istorijos šaltinių (ypač Lietuvos Metrikos) tyrimams, LDK teisinės kultūros ir moterų padėties klausimams. Leidinyje taip pat skelbiamas interviu, kuriame prof. I. Valikonytė pasakoja apie save ir savo mokslinę veiklą. Tekstai pateikiami lietuvių, lenkų kalbomis su santraukomis anglų kalba.

Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis = Chronicle of the Grand Duchy of Lithuania and Samogitia : monografinis tyrimas ir kritinis leidimas / parengė Kęstutis Gudmantas ; [pratarmę, tyrimą ir publikavimo principus į anglų kalbą vertė Diana Bartkutė Barnard] ; [recenzavo Mintautas Čiurinskas, Nadežda Morozova]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024. – 259, [1] p. : faks., geneal. schem.

Tai mokslinis monografinis tyrimas, Lietuvos metraščių Vidurinysis (Platesnysis) sąvadas (Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis). Iki šiol buvo labiau žinomas XV a. sukurtas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas ir XVI a. sudarytas Platusis sąvadas, kuris pagal svarbiausią nuorašą dažniausiai yra vadinamas Bychovco kronika. Publikacijos pagrindu pasirinktas vienas iš dviejų išlikusių seniausių Viduriniojo sąvado nuorašų Raczynskių nuorašas, sukurtas LDK teritorijoje ir turintis ilgą skaitymo bei komentavimo istoriją. Pateikiama nuorašo faksimilė, transkripcija, jo skaitmeninės nuotraukos ir vertimas iš rusėnų į lietuvių kalbą su komentarais.

Vilniaus miesto Magdeburgo teisių suteikimo ir patvirtinimo privilegijos / parengė Mindaugas Klovas ir Antoni Kazimierz Urmański ; [recenzentai Stephen C. Rowell, Mintautas Čiurinskas] ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 192 p. : iliustr., faks., žml.

Leidinyje publikuojamos svarbiausios Vilniaus miesto privilegijos, kuriomis buvo suteikta ir patvirtinta miesto savivalda – Magdeburgo teisės. Vilnius tapo tikru miestu, gavo teisę rinkti miesto tarybą ir kitus savivaldos organus, tvarkyti miesto administracinius, iždo, teismo reikalus. Leidinyje pateikiama 18 dokumentų – pradedant 1387 m. kovo 22 d. Jogailos ir baigiant 1748 m. lapkričio 26 d. Augusto III Sakso privilegija.

Knygoje apžvelgiama Vilniaus miesto savivaldos istorija, pateikiama privilegijų charakteristika,  privilegijų suteikimo aplinkybės, analizuojamas dokumentų migravimas per įvairias saugojimo vietas, jų praradimai.  Privilegijos išverstos į lietuvių kalbą. Tekstas leidinyje – lietuvių, lenkų, lotynų, rusėnų kalbomis.

Atrastas Vilnius : kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai / [Birutė Rūta Vitkauskienė, Karolina Glinska]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2023]. – 519, [1] p. : iliustr., faks., planai, portr., žml.

Ši knyga – tai penkerius metus trukusio tyrimo rezultatas. Jos pagrindą sudaro Rusijos karo archyvuose saugoma Vilniaus senamiestį ir priemiesčius apimanti kartografinė medžiaga: 1832–1834 m. viso miesto planas, 38 gatvių fasadų išklotinės ir 13 kvartalų schemos. Knygą sudaro du platūs istorinę ir urbanistinę medžiagą nagrinėjantys skyriai, kiekvieno kvartalo aprašymai, kartografinės medžiagos katalogas, 1795–1845 m. Vilniaus urbanonimų lentelė, asmenvardžių rodyklė. Kartografinių dokumentų rinkinį papildo miesto vaizdai, fotografijos, portretai – iš viso 360 iliustracijų. Didžiausia leidinio dalis skirta visų miesto pastatų aprašymams ir jų savininkams. Nagrinėjant papildomus šaltinius, atkurtas socialinis miesto gyventojų paveikslas. Leidinys padės pažinti miestą, kurio didelės dalies jau nebėra.

Svetimoje padangėje : istorinė apybraiža / Juozas Brazauskas. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024. – 207, [1] p. : iliustr., faks.

Istoriko, pedagogo istorinė apybraiža pasakoja apie Lietuvos gyventojų masinį pasitraukimą į Vokietiją 1944–1951 m., į perkeltųjų asmenų (DP) stovyklas. Pateikiami to meto liudininkų prisiminimai, laiškai, dokumentų ištraukos, iliustruojantys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį.