2025 m. balandžio 10 d.

Nacionalinėje bibliotekoje įvyko jungtinis Seimo komitetų posėdis – aptartos Kultūros paso galimybės

Balandžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko jungtinis Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdis, kuriame, be kitų klausimų, buvo aptariama Kultūros paso programa ir jos plėtros galimybės. Šis posėdis subūrė politikus, švietimo ir kultūros ekspertus bendram tikslui – užtikrinti kokybišką ir prieinamą kultūrinę edukaciją Lietuvos moksleiviams.

Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pažymėjo, kad Kultūros pasas yra puikus bendradarbiavimo tarp kultūros ir švietimo sričių pavyzdys: „Ši iniciatyva leidžia kiekvienam moksleiviui Lietuvoje pasiekti kultūrinį turinį ir ugdyti skirtingas kompetencijas – nepriklausomai nuo to, ar jis mokosi didmiestyje, ar mažo miestelio mokykloje. Todėl turime stiprinti šią programą ir užtikrinti jos ilgalaikiškumą.“

Diskusijos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas Nacionalinės bibliotekos 2023 m. įdiegtai ir administruojamai Kultūrinės edukacijos sistemai. Nuo to laiko Kultūros pasas tapo dar patogesniu ir efektyvesniu įrankiu mokykloms – suteikiančiu galimybę moksleiviams kartu su mokytojais arba individualiai visus metus rinktis įvairias kultūrinės edukacijos veiklas. Atsižvelgdami į skiriamas lėšas, mokiniai ir jų pedagogai gali savarankiškai spręsti, kokios srities ar vertės veiklas užsisakyti. Šiemet maksimali vienos paslaugos suma vienam mokiniui siekia 11 eurų. Kultūros paso paslaugų kaina svyruoja nuo 1 iki 11 eurų, kai kurios paslaugos teikiamos nemokamai.

„Ši sistema tapo reikšmingu proveržiu Kultūros paso programoje: Kultūros paso lėšos yra paskirstomos kiekvienam mokiniui į virtualią piniginę, kuri yra Kultūrinės edukacijos sistemoje, mokytojai gali pasirinkti iš daugiau nei  5 tūkstančių siūlomų veiklų bei edukacijų, sistemoje įdiegtais įrankiais gali patogiai filtruoti veiklas pagal tematiką, laiką, vietą ar paslaugų teikėjus, matyti kitų vertinimus, o po veiklos – pateikti savo įvertinimą. Tai užtikrina sklandų programos veikimą ir leidžia mokykloms priimti labiau pagrįstus sprendimus“, – posėdžio metu pabrėžė Kultūros paso kuratorė Rasa Stuglienė.

Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 m. Tuomet ji siūlė daugiau nei 400 kultūrinės edukacijos paslaugų. Šiandien programa apima daugiau kaip 5600 įvairių veiklų – nuo teatro spektaklių ir koncertų iki muziejų edukacijų, literatūros dirbtuvių, dizaino pažinimo veiklų ir kt.

Posėdyje taip pat diskutuota apie Kultūros paso ateities perspektyvas: programos finansavimo, kokybės modelio tobulinimą, regioninės pasiūlos stiprinimą, veiklų įvairovės skatinimą bei dar didesnį skaitmeninių sprendimų įtraukimą.

Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose. Priklausomai nuo amžiaus grupės, mokiniai šiomis paslaugomis gali naudotis kartu su klase ar grupe, o nuo 16 metų – ir individualiai. Kultūros pasas skirtas mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo (išskyrus suaugusiųjų bendrojo ugdymo) programas.