2018 m. balandžio 24 d.

Ar mokslinių tyrimų institutų pertvarka paskatins mokslininkų migraciją: taip pat ir į užsienį?

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos svečias – Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis. Darbo rinkos tyrimų institutas yra Lietuvos socialinių tyrimų centro (toliau – LSTC) padalinys. Mokslininką kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Pokalbio tema atsirado sekant žiniasklaidoje Vyriausybės sudarytos grupės, turinčios parengti pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos gerinimo, ir pačių institutų diskusiją. Pokalbis atliepia anksčiau bibliotekos vaizdo studijoje vykusius svarstymams apie pilnutinę demokratiją. Tada prieita prie išvados, kad dabartinėje Lietuvoje esant veiksniai politiniai demokratijai socialinė ir kultūrinė sferos, kurioms priklauso ir moksliniai tyrimai, savaip apleistos.

LSTC buvo siūloma arba išsiskirstyti, tyrėjams pereinant dirbti į universitetus, arba jungtis prie valstybės žinybų. Tokios pastangos tobulinti mokslinių įstaigų veiklą gali būti prieštaringos: ne pagerinti padėtį, o pabloginti.

LSTC, kaip sako B. Gruževskis, tai sena ir nusipelniusi mokslo institucija. Valstybės politikos rezultatas lyg ir ilgalaikis: institutai jungiami ir tobulinami, kita vertus, šios institucijos vėl patenka į kažkokių naujų reformų ir pokyčių bangą. Profesoriui keista, kad norima pertvarkyti įstaigą, kuri yra 2008–2009 metų vykusių reformų rezultatas. Primintina, kad LSTC dabar priklauso penki padaliniai: Sociologijos institutas, Darbo rinkos tyrimų institutas, Etninių tyrimų institutas, Gerovės institutas ir Socialinės geografijos ir demografijos institutas.

A. Brazauskas atkreipė dėmesį, kad LSTC mokslininkai padarė viešą pareiškimą, kuriame teigiama, kad prieš parengiant pasiūlymus dialogo su mokslininkais nebuvo, tik būta daug biurokratinio dėmesio, o tokiais atvejais labai nesigilinama į reikalo esmę.

B. Gruževskio požiūriu, siūlomi variantai, tai yra artėjimas prie universitetų ir valstybės valdymo institucijų, LSTC būtų žalingi.

Paklaustas, ar nėra taip, kad žmonės rengiami dar vienai emigracijai – migracijai per įstaigas, nes atlyginimai vargu ar padidės, B. Gruževskis patvirtina, kad LSTC į užsienį išvažiavo santykinai nemažai jaunų mokslininkų, tačiau dabar LSTC finansavimas didėja.

Pasak profesoriaus, naujas reformas rengiantys pareigūnai labiausia priekaištauja dėl to, kad LSTC specialistai dirba kitose įstaigose, vadinasi, LSTC jiems nesvarbus. B. Gruževskis atkreipia dėmesį, kad  LSTC siekia vyriausybinių užsakymų. „Visiems reikia darbo, tiesiog neturime mechanizmo, kaip tai padaryti, maksimaliai naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi“, – apibendrina profesorius. 

Susijusi medžiaga: „Tolesnė valstybės raida: ar pagelbėtų nauja Konstitucija?“