2018 m. gruodžio 7 d.

„Knyginyčia“: nemirsi iš bado, jei žinosi, kad vandens gyviai irgi valgomi

Vertėja Daiva Vilkelytė šįmet pasunkino lentynas dviem neplonomis knygomis. Tai Hanso Roslingo „Faktų galia“ ir Matthew Kneale’o „Anglai keleiviai“.

Lietuvos tema pirmoje knygoje atrandama su lupa, nors galima ir plika akimi. Lietuvos taškelis švyti pasaulio sveikatos diagramoje, įklijuotoje 2-ame ir 3-iame viršeliuose.

Romano „Anglai keleiviai“ sąsajos su Lietuva hipotetinės, nors viešosios erdvės paraštėje buvo užduotas klausimas: kaip kolonistai lietuviai pasielgtų su Tasmanijos salos čiabuviais? Kitą saitą sukūrė pati vertėja, kad lengviau įsivaizduotų personažus. Kaip sako D. Vilkelytė, galvodama apie „Anglų keleivių“ veikėjus iš Meno salos, ji nepamiršdavo kontrabandininkų iš Pagėgių.

Ant abiejų knygų galima klijuoti lipduką: „Žinojimas – galia.“ Ypač tai praverčia keliaujant. Nors Pagėgių kontrabandininkai vargu ar mokėsi iš Meno salos čiabuvių, ir lietuviai į Tasmaniją masiškai neemigravo, visais hipotetiniais ir nehipotetiniais atvejais gelbsti žinojimas – pavyzdžiui, kad krevetės irgi valgomos. Tose platumose europiečiai kartais mirdavo iš bado, nes nežinodavo, kad vandenyje galima susižvejoti maisto.

Vertėja lygina H. Roslingo „Faktų galios“ tarptautinę sėkmę su švedų atlikėjų grupės ABBA skrydžiu į triumfą. Deja, „Faktų galia“ kartu ir savotiška „atsisveikinimo simfonija“ – autorius rašė knygą jau mirtinai sirgdamas.

Šios ir dar dvi D. Vilkelytės verstos knygos, kurios bus išleistos 2019-aisiais, neatsiejamos nuo jos biografijos. Turėdama vertėjos išsilavinimą, mokėdama ne vieną užsienio kalbą, tarp jų ir serbų-kroatų, D. Vilkelyte daugiau kaip tuziną metų dirbo įvairiose tarptautinėse organizacijose. Trejus metus praleido triukšmingame Kabule, kuriame nurimti neleidžia sprogimai ir muedzinų kvietimai melstis. „Anglai keleiviai“ buvo ta knyga, kuri plukdė skaitytoją toliau nuo Kabulo tikrovės.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje Arūno Brazausko kalbinama D. Vilkelytė prisimena savo pirmą vertimą – Carson McCullers „Liūdnosios kavinės baladę“, išleistą daugiau nei prieš 20 m., ir komentuoja pasakos apie Raudonkepuraitę naujausius perdirbinius.

---

Kitas „Knyginyčios“ laidas galite žiūrėti čia:

• „Knyginyčia“: judrus žmogus tekste ir gyvenime
• „Knyginyčia“: Lietuviškas knygas reikia skaityti bet kokias
• „Knyginyčia“: pamirštasis J. Lindė-Dobilas tarp dangaus ir žemės
• „Knyginyčia“: ar Justino Marcinkevičiaus kūrybos laukas jau išminuotas?
• „Knyginyčia“: valanda su Žemaite
• „Knyginyčia“: I. Šeinius su skaitytojų neatrastu „Siegfried Immerselbe“
• „Knyginyčia“: ar Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrinių ekranizacijoms kviestume Alfredą Hitchcocką
• „Knyginyčia“: atrastas prapuolęs litvomanas ir eretikas – kun. Kazimieras Prapuolenis
• „Knyginyčia“: Jonas Avyžius – chameleonas, kuris neprisitaikė?