Virtualiame kalbų forume aptartas kalbų mokymas XXI amžiuje

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, organizavo virtualų forumą „Kalbų mokymas XXI amžiuje: dabarties patirtys ir ateities tendencijos“. Forume įvairių sričių profesionalai, mokslininkai kalbėjo apie daugiakalbystę, kalbų mokymąsi, gimtosios kalbos išlikimą XXI amžiuje, lituanistinį švietimą pasaulyje, kūrybiškumo ir inovacijų svarbą mokant kalbų šių dienų vaikus ir jaunimą.

Forume sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius, neuropsichologė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Ramunė Dirvanskienė, Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vilma Vilkytė-Žemaitaitienė, San Diego universiteto profesorius, lietuvių kilmės poetas Malachi Black ir kitakalbių dėstytoja Birutė Black, kartvelė, diplomatijos magistrantė Sophio Tabatadzė.

Sveikindamas ne vienus metus tradiciją puoselėjančio forumo organizatorius ir dalyvius Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas linkėjo atrasti savąjį ryšį su Lietuva, kuriam neabejotinai pasitarnaus kalbos mokėjimas, taip pat džiaugėsi nebe pirmus metus tebesitęsiančiu forumo organizatorių ir Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimu. Šiais metais Nacionalinės bibliotekos darbuotojai drauge su kitais lektoriais Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose skaitys nuotolines paskaitas užsienio studentams Lietuvos kultūros istorijos, kalbos ir literatūros temomis.  

Prof. dr. R. Gudauskas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė biblioteka ir toliau nuosekliai vykdo plačią kultūrinės diplomatijos ir kultūrinės edukacijos veiklą, aktualizuoja ir pristato Lietuvos kultūrą ir bibliotekoje sukauptą dokumentinį paveldą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Pasak jo, karantino laikotarpio suvaržymai šios veiklos ne tik nesustabdė, bet ir paskatino edukacines veiklas perkelti į interneto erdvę, atvėrė joms naujų galimybių ir formų. Būtent šiais mokslo metais Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus specialistai įsitraukė į lituanistinį nuotolinį ugdymą Lietuvių mokykloje Vašingtone. Joje Nacionalinės bibliotekos darbuotojai organizuoja lietuvių kalbai ir literatūrai skirtus užsiėmimus. „Bibliotekoje ir toliau vyksta knygų pristatymai, pokalbiai, vaikų ir jaunimo edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir kūrybiniai konkursai. Nacionalinė biblioteka toliau išlieka pasauliui atvira vieta, kurioje susitinka visi, kas domisi Lietuvos kultūra“, – kalbėjo prof. dr. R. Gudauskas.

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Jų motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių kalbą dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis norinčių jos mokytis – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. „Džiaugiamės, kad šį mėnesį daugiau nei 125 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos nuotoliniu būdu, studentai kalba ne tik apie šalies kultūrą, bet ir apie daugiakalbystę. Mat dauguma studentų mokosi ne vieną, o kelias užsienio kalbas. Manau, kad šiandieniame pasaulyje žmogus turi gerai mokėti ne tik gimtąją kalbą, bet ir mažiausiai dvi užsienio kalbas“, – sakė kursų organizatorė V. Leonavičienė.

VDU dėstytojas dr. M. Norkevičius forume aptarė daugiakalbystės svarbą nūdienos pasaulyje, kalbėjo apie kūrybiškumą ir inovacijas kalbų mokyme. Dr. M. Norkevičius tikina, kad daugiakalbystė išties yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau dr. M. Norkevičius pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė nebūtinai turi mokėti labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėti po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.

Prezidento patarėja V. Bačkiūtė dalijosi įžvalgomis apie lietuvių kalbos paplitimą pasaulyje, lituanistinio švietimo plėtrą, kalbą kaip kultūros elementą, inovacijas kalbų mokyme. Pasak jos, galima pasidžiaugti, kad pasaulyje apie 30 institutų vykdo formalias lietuvių kalbos studijas, lituanistinį švietimą vykdo 11 formaliojo ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, taip pat veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklų, kurias lanko 5–7 % užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų. Tai padeda vaikams ugdyti kalbinius gebėjimus ir sieti savo žinias su žiniomis apie Lietuvą.

Vilniaus universiteto dėstytoja dr. R. Dirvanskienė dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip gebėjimas kalbėti keliomis kalbomis veikia smegenis. Pasak jos, bendravimas užsienio kalba gausina metalingvistines žinias – gebėjimą mąstyti apie tai, kaip kalba vartojama, taip pat praturtina mąstymą. Mokslininkės teigimu, svarbu tai, kad vienu metu aktyvuojamos skirtingos kalbos gerina dėmesio ir vykdomųjų funkcijų kontrolę, persijungimo, socialinio pažinimo gebėjimus. Dr. R. Dirvanskienė aptarė teigiamą kalbų mokymosi poveikį sveikatai, kalbėjo apie kalbų mokymąsi kaip smegenų terapiją.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą paneigė kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. S. Tabatadzė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje VDU Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. S. Tabatadzė atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje išmokau gerai kalbėti lietuviškai ir nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. S. Tabatadzė forume pasakojo apie iššūkius mokantis lietuvių kalbos, meilę Lietuvai ir lietuvių kalbai, taip pat savo gyvenimą, pasiekimus mokantis Lietuvoje, lietuvybės sklaidą svetur.

Visi forumo dalyvių pranešimai pateikiami vaizdo įraše.

Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr