Šiomis dienomis prisimename 1991 m. sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedama Lietuva pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietos kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė savo nepriklausomybę.
Kiekvienų metų sausį prisimename 1991 m., kai vienybės ir laisvės siekio vedama Lietuva iškovojo istorinę pergalę. Tauta atsilaikė ir apgynė savo valstybės nepriklausomybę. Kviečiame 29-ąjį kartą minėti Lietuvos laisvės gynėjų dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Iki Seimo rinkimų – mažiau nei metai, valdančiųjų populiarumas mažėja, tačiau jie randa būdų, kaip palengvinti sau kelią į naują valdžią. Ar Seimo daugumai pavyks atmesti prezidento veto Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pataisoms?
Gabrielė Dzekunskaitė, save pristatanti dažnai aplinkinių kvestionuojamu sceniniu vardu Bloga Katė, kviečia į savo kūrybos koncertą Nacionalinės bibliotekos Muzikavimo erdvėje.
Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur vyko „Kompiuteriukų Ralio“ 2018–2019 metų finalinis renginys, susirinko per 200 informacinių technologijų (IT) mokytojų iš visos Lietuvos. Juos sukvietė Kompiuteriukų paramos fondas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2019 metais atliko kiekybinį tyrimą, kurio tikslas – apskaičiuoti Nacionalinės bibliotekos lankytojų pasitenkinimo ir rekomendavimo (Net Promoter Score arba NPS®) indeksus. Apibendrinant bibliotekos paslaugų, aptarnavimo aspektų ir priemonių bei bendro bibliotekos paslaugų vertinimo duomenis galima teigti, kad 2019 metais bibliotekos lankytojų pasitenkinimo indeksas yra 88,5 proc. iš 100 proc.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“. Leidinyje kalbama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje organizuotas akcijas, ryšius su pasipriešinimo organizacijomis Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose. Knygos pristatyme dalyvavo istorikai prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Daiva Dapkutė, literatūrologas prof. dr. Dainius Vaitiekūnas. Renginį moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.
Sausakimšoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje italų kalbininkas prof. dr. Guido Michelini lietuvių kalbos gerbėjams ir puoselėtojams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“. Paskaitoje analizuoti lietuvių, lotynų, senosios graikų, net italų kalbų panašumai, pabrėžtos šių kalbų skirtybės, taip pat aptarta kultūrinių, kalbinių ryšių įtaka kalboms ir jų vartojimui.
Naujajame Lietuvos valstybinės bibliografijos rodyklės tome skelbiami Lietuvoje išleistų knygų, brošiūrų, dailės albumų, plakatų, portretų, reprodukcijų, atvirukų, natų, žemėlapių ir leidinių Brailio raštu, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautų 2018 m. dokumentų privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, serijų, leidėjų, ISBN ir ISMN rodyklės.
Kiekvieno mūsų gyvenimas – tik kelionė nuo taško A (gimimo) iki taško B (mirties). Kelionė iš pirmų į paskutinius namus su skirtingu skaičiumi įvairaus dydžio ir svarbos stočių. Gyvename tokiu laiku, kad vis daugiau žmonių keliuose atsiranda stotis pavadinimu VĖŽYS. Užtrukus joje neretai nuardoma dalis likusio kelio bėgių, ir taškas B gerokai priartėja.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto išleistas šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“, diskutuojama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje organizuotas akcijas, ryšius su pasipriešinimu Lietuvoje ir užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose.
Viena seniausių, viena sudėtingiausių, balsinga ir maloni ausiai, konservatyvi. Šie ir daugybė kitų tiek neformalių, susijusių su emocijomis, tiek istoriškai ir moksliškai pagrįstų apibūdinimų skiriama lietuvių kalbai. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininkas Guido Michelini, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą ir puikiai kalbantis lietuviškai, savo pavyzdžiu įrodo, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.
Elektroniniu būdu išleistoje naujojoje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleisti garso įrašai (muzikos įrašai, garsinės knygos ir kiti garso įrašai), elektroniniai ištekliai fizinėse laikmenose ir vaizdo įrašai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2018 m. gauti kaip privalomasis egzempliorius. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, leidėjų registracijos numerių, leidėjų ir tarptautinių standartinių knygos numerių (ISBN) bei tarptautinių standartinių serialinio leidinio numerių (ISSN) rodyklės.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 iš gausaus palikimo atrinktų reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų.
Sausio 3 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Turkijos ambasadoriumi Lietuvai Gökhanu Turanu. Tai pirmasis oficialus garbingo svečio vizitas Nacionalinėje bibliotekoje. Ambasadorius bibliotekai dovanojo knygų.
Ir šiais metais tęsiame gerą praktiką ir skelbiame žinią visiems, kurie į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką užsuka nusiteikę rimtai mokytis ar turiningai praleisti laiką. Net aštuoniolika sausio mėnesio dienų bibliotekos lankytojų laukia papildomos darbo vietos Renginių erdvėje, III a., 305 kab.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistomis knygomis „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją“, „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“ bei Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rinkiniais bus papildyti visų savivaldybių viešųjų bibliotekų fondai. Šiuos leidinius Nacionalinė biblioteka parengė ir išleido įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos finansuotus projektus „Nepriklausomybės archyvai“ ir „Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D.1. Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. Kn.1–2“. Perduodamų leidinių vertė siekia 4,5 tūkst. eurų.