Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama parlamentinio aprūpinimo funkciją, parengė naują strategiją bei metodiką, pagal kurią rengiama informacinė produkcija valstybės pareigūnams. Lygia greta tiriant visuomenės grupių, socialinių institutų informacijos ir komunikacijos procesus – leidybą ir skaitybą, 2021 m. kovą atlikta išsami Lietuvos regioninės periodikos leidinių redakcijų apklausa, kuria siekta surinkti duomenis, leidžiančius įvertinti dabartinę regionų žiniasklaidos ūkinę ir organizacinę padėtį, pandemijos padarinius, konceptualius regionų medijų ypatumus. Šie duomenys vertingi ir moksliniu-teoriniu požiūriu, jie leidžia formuluoti argumentuotas išvadas įstatymų leidėjui, nusakančias dabartinį visuomenės informavimo procesą, jo būklę regionuose.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Minint Lietuvių kalbos dienas, vieno eksponato parodoje lankytojai turi progą susipažinti su Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininko, vieno žymiausių lietuvių leksikografų Frydricho Kuršaičio sūnėno, aktyvaus pagalbininko ir veiklos tęsėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio rankraščiu. Tai vienas unikalesnių dokumentų iš 2020 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigyto A. T. Kuršaičio archyvo.

Balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas iškilmingas 21-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės „Nauja realybė – naujos formos“ atidarymas. Šia proga virtualius sveikinimus skaitančiai Lietuvos visuomenei ir bibliotekininkų bendruomenei per Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanalą siuntė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkė Jolita Steponaitienė. Tradiciškai paskelbti ir apdovanoti geriausi praėjusių metų bibliotekininkai.

Balandžio 23 d. prasideda 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kuri tęsis iki balandžio 29 d. Šventinę atidarymo transliaciją stebėkite 23 d. 10 val. Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale. Bibliotekų lankytojai visoje Lietuvoje kviečiami pasidomėti, ką organizuoja jų miesto, rajono ar apskrities biblioteka, ir aktyviai įsitraukti į siūlomas veiklas. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančių renginių programą rasite Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje.

Džiazo muzikos gerbėjus duomenų bazėje „Medici.tv“ kviečiame žiūrėti išskirtinių džiazo asmenybių koncertų vaizdo įrašus, kurių čia sukaupta 209 ir kolekcija nuolat pildoma. Tai aukštos kokybės istorinių koncertų įrašai, tarp kurių galima pamatyti Ray Charleso 1961 m. gyvo garso koncertą, Ninos Simone „Live at Olympia“ 1969 m. koncertą, gyvus festivalių koncertus ir daug kitų įspūdingų džiazo muzikos įvykių.

Balandžio 22 dieną pasaulyje minima tarptautinė motinos Žemės diena. Ši diena pradėta minėti nuo 1970-ųjų, Lietuvoje – nuo 1992-ųjų, po Jungtinių Tautų kvietimo. Kasmet daugiau nei 190-yje pasaulio šalių žmonės raginami vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais. Žemės dieną tarptautinė organizacija UNIFY ragina gyventi ir mylėti taikiai, harmoningai. Žmonės kviečiami dalyvauti medžių sodinimo akcijoje, saugoti ir puoselėti gamtą. Lietuvos mokiniai, darželių auklėtiniai šią dieną sodina gėles, tvarko aplinką, daro inkilėlius, kuria spektaklius, Žemei dainuoja dainas ir deklamuoja eilėraščius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama plačiau supažindinti moksleivius su lietuvių rašytojų kūryba, asmenybėmis ir jų įamžinimu, pristato edukacinių paskaitų ciklą „Apie rašytojų įamžinimą moksleiviams“. Keturiose specialiai moksleiviams parengtose paskaitose analizuojami į Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą įtraukti autoriai, jų kūrybos ir įamžinimo gairės. Įvairiais aspektais pristatomi Konstantinas Sirvydas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Maironis, Adomas Mickevičius, Vincas Kudirka, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė. Paskaitas moksleiviams parengė profesionalūs literatūros tyrėjai.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su kadenciją baigiančiu Armėnijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Tigranu Mkrtchyanu. Bibliotekos vadovas padėkojo ambasadoriui už prasmingą bendradarbiavimą kultūrinės diplomatijos srityje.

Balandžio 21-ąją pasaulyje minima Kūrybiškumo ir inovacijų diena. Šios dienos proga linkime niekada neblėstančios kūrybiškumo ugnelės ir drąsos pasirenkant naujovišką, dar nepramintą kelią. Kas žino – gal būtent jis veda didžių atradimų link?

Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms. Šiųmetės, 21-osios, savaitės, vyksiančios balandžio 23–29 d., šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia šio meto aktualijas. Jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, daugelis nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, virtualiai dalyvaujame renginiuose, tad ir savaitės iniciatyvos vyks daugiausia nuotoliniu būdu.

Kviečiame vaikus kartu su mamomis, tėčiais ir seneliais skaityti knygas ir pagal vieną labiausiai patikusį epizodą sukurti dioramą – dėžutę su atgyjančiu miniatiūriniu pasauliu. Dioramai sukurti galite pasitelkti įvairiausių priemonių – objektų, rastų gamtoje, smulkių užsigulėjusių daikčiukų namuose ar karpinių iš popieriaus, kurie dėžutėje atgis ir sukurs literatūrinę sceną. Laisvė fantazijai ir kūrybai! Kaip sukurti dioramą, galite pamatyti šiame vaizdo įraše (anglų kalba).

2021-ieji metai – ypatingi, praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvoje, todėl minint šią sukaktį jie paskelbti Archyvų metais. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai metai taip pat svarbūs, galime pasidžiaugti, kad turime archyvą – Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą (NPDAF), gyvuojantį nei daug, nei mažai – 76 metus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisideda prie valstybei svarbaus uždavinio įgyvendinimo ir kartu su kitomis šalies bibliotekomis jungiasi prie iniciatyvos „Petys už laisvę“. Ja siekiama informuoti Lietuvos žmones apie nemokamos vakcinacijos nuo COVID-19 galimybes.

2021 m. balandžio 14–16 d. Serbijos bibliotekų asociacija organizavo pirmąją nuotolinę tarptautinę konferenciją „Skaitmeninė kultūros ir švietimo transformacija“ (angl. 1 st International Online Conference on Digital Transformation in Culture and Education). Konferencijoje bibliotekininkai, muziejų ir archyvų atstovai, tyrėjai pristatė naujausius pasiekimus ir aptarė problemas skaitmeninant dokumentinį paveldą ir kuriant skaitmenines paslaugas, diskutavo apie skaitmeninės transformacijos kryptis, iššūkius ir tendencijas.

Pasaulio bankas (PB) remia nemokamą internetinį bendravimą ir keitimąsi žiniomis kaip efektyviausią būdą užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, ekonomikos ir plėtros praktika būtų plačiai prieinama, skaitoma ir remiama. 

Jau šešioliktąjį kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2020 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ (BALTO leidybos namai); poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sudarytojas Kęstutis Pikūnas; leidykla „Post scriptum. Littera“); knygų vaikams kategorijoje – Vainiaus Bako ir Marijos Smirnovaitės „Ką manė kamanė“ (leidykla „Žalias kalnas“); knygų paaugliams kategorijoje – Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“).

Mieli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai, lankytojai ir bičiuliai, brangūs kolegos,

Praėjusių metų spalį prasidėjęs Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro organizuotas paskaitų-pokalbių ciklas „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pasiekė finišą. Kviečiame pasiklausyti paskutinio – septintojo – pokalbio, kuriame istorikė dr. Aistė Petrauskienė kartu su komiku, vertėju Pauliumi Ambrazevičiumi žvelgia į partizaninį karą ir jo dalyvius linksmai, aptardami partizanų anekdotus, periodinėje spaudoje pasirodydavusias karikatūras, linksmus kasdienybės elementus. Pokalbyje svarstoma, ar anekdotai išgyvena madas, ar juokas, karikatūros yra kraštutinė baimių, nuovargio išraiška ir nuolatinės įtampos išdava, ar galima ieškoti lygybės ženklo tarp juoko ir laimės bei daugeliu kitų temų.