Kovo 31 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Institucijos sutarė bendradarbiauti politikos tyrimų ir analizės, neformaliojo švietimo, kultūros, informacinio ir medijų raštingumo srityse naudojant turimą patirtį, kompetenciją, žmogiškuosius bei techninius išteklius.
Prancūzų filosofas, matematikas, fizikas René Descartes’as (1596–1650) – moderniosios filosofijos pradininkas, ryškiausiai iškėlęs proto ugdymo ir taisyklingo mąstymo svarbą. Žymiausias jo posakis – „Mąstau, vadinasi, esu“ (lot. Cogito Ergo Sum).
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuolat ieško sprendimų, kurie, pasikeitus aplinkybėms, padėtų ir toliau vykdyti Nacionalinės bibliotekos misiją, t. y. būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei. Per karantiną, negalint teikti dalies paslaugų įprastiniu būdu, prioritetas buvo teiktas virtualioms paslaugoms kurti ir plėsti. Šiuo metu Nacionalinė biblioteka didžiąją dalį nuotolinių paslaugų teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tačiau būna atvejų, kai bibliotekos vartotojams reikia asmeninės konsultacijos. Tokiais atvejais siūlome individualias konsultacijas, kurių metu Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantui galite užduoti konkrečius klausimus, išanalizuoti konkrečius pavyzdžius.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo taryba yra patariamoji institucija, kurios pagrindinė funkcija – patarti Nacionalinės bibliotekos generaliniam direktoriui strateginiais valdymo, mokslo tiriamosios veiklos ir plėtros klausimais. Mokslo taryba padeda spręsti ir kitus veiklos klausimus, prisideda prie pagrindinių Nacionalinės bibliotekos uždavinių įgyvendinimo. Pasibaigus 2018–2021 m. laikotarpiui iš Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos deleguotų atstovų kadencijai, suformuota naujos sudėties Mokslo taryba. Į ją įeina:
Tema: lyčių raštingumo galimybės. Ineta Krauls-Ward teigia, kad kalbant apie bibliotekininkystės tyrimų sritis – knygos istoriją, skaitybą, skaitymo istoriją – yra itin daug informacijos spragų, užgožtų „vyriškojo“ mokslo raidos diskurso. Autorė bando kai kurias jų užpildyti.
Balandžio 2-oji – garsiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimtadienis. Nuo 1967 m. pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas drauge su partneriais IBBY Lietuvos skyriumi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia dalyvauti šiai dienai skirtuose nuotoliniuose renginiuose vaikams ir jaunimui.
Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į nemokamus nuotolinius skaitmeninio raštingumo mokymus suaugusiesiems. Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ skirtas skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šią veiklą aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.
Kviečiame registruotis į nuotolinius mokymus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Išmoksite užsisakyti ir skaityti el. knygas, naudotis prenumeruojamomis užsienio duomenų bazėmis, sužinosite, kas yra informacinis raštingumas, elektroninės paslaugos ir kaip jomis naudotis, kuriomis svetainėmis rekomenduojame naudotis. Susipažinsite su įvairių epochų drabužių mada, sužinosite apie sutartinių žanrą ir jų kilmės teorijas.
Kovo 27-ąją minime Tarptautinę teatro dieną. Viso pasaulio teatro bendruomenė šią dieną švenčia nuo 1962-ųjų, kai ją paskelbė Tarptautinis teatro institutas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) visiems vartotojams teikia nemokamą prieigą prie eLIBRARY duomenų bazės. Joje rasite išsamų TVF vykdytų tyrimų ir surinktų duomenų archyvą nuo 1946 metų, jis nuolat pildomas. Čia yra daugiau nei 21 tūkstantis leidinių, ataskaitų ir darbinių dokumentų.
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2021 metus paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiai progai rengia paskaitų ciklą „Lietuvos totorių istorija ir raštija“. Pirma ciklo laida – „Kalbos klube plius“ prof. Jolanta Zabarskaitė su žymiausia Lietuvoje totoriškos raštijos tyrinėtoja Vilniaus universiteto docente, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Galina Miškiniene kalbasi apie Lietuvos totorių raštijos ypatumus.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka teikia neskolinamų į namus dokumentų skenavimo paslaugą. Karantino laikotarpiu užsakyti ir gauti neatlygintinai dokumento dalies elektroninę kopiją (ne daugiau kaip 20 vaizdų) galima el. paštu
Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro organizuojamo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ šeštojo susitikimo metu žvelgiama į laisvės kovotojų išorę. Konkrečiau – jų aprangą, keliant klausimą: uniforma ar treningiukas patogiau partizaniniame kare? Istorikė dr. Aistė Petrauskienė apie partizanų aprangą ir įvairias jos detales kalbasi su dizaineriu Giedriumi Paulausku, atkūrusiu originalias Lietuvos partizanų dėvėtas uniformas ir jų skiriamuosius simbolinius ženklus. Pašnekovai aptaria uniformos svarbą ir reikšmę, svarsto apie kasdienių rūbų pranašumą, linksmai žvelgia į partizaninio karo metais vyravusias „mados tendencijas“.
Kovo 31 d. baigiasi duomenų bazės „ATLA Religion Database with ATLASerials“ (prieinama per „EBSCO Publishing“ vartotojo sąsają) ir bibliografinių nuorodų ir straipsnių tvarkymo programos „RefWorks“ prenumerata.
Kovo 22-ąją Europos Sąjungos valstybėms narėms pristatytas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto, rengiamo kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atstovai papasakojo apie projekto tikslus ir numatytus rezultatus.
Nuo 2000-ųjų kovo 21-oji pasaulyje žinoma kaip Poezijos diena. Poezija kilo iš liaudies šokių. Grojant ritmingai muzikai, buvo šokama ir dainuojami rimuoti žodžiai. Taip senovėje žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Šiuo ritualu garbindavo ir dievus.
Tarptautinei frankofonijos dienai paminėti „Kalbos klube plius“ net du pokalbiai apie prancūzų kalbos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje, lietuvišką poeziją, parašytą prancūziškai, ir asmenybę, kurios veikla ir kūryba sujungia abi kalbas ir kultūras. Ši asmenybė – tai Oskaras Milašius. Žmogus, kurio gerbėjai iki mūsų dienų buriasi į klubus visame pasaulyje. Žmogus, apie kurį L. Pasteuras Vallery-Radot sakė – jis atrodė gyvenąs ne XX a., bet apsuptas savo protėvių baltų.
Kovas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – Frankofonijos mėnuo. Šiais metais Frankofonijos dienos Lietuvoje dedikuotos moterims, todėl nemažą dalį renginių vienu ar kitu aspektu sieja bendra tema – „Moterys ir frankofonija“. Simboliška ir prasminga, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius inicijavo pokalbius su dviem išskirtinėmis moterimis, peržengusiomis kultūrų ribas ir daug dėmesio skiriančiomis lietuvių ir prancūzų kultūrų, literatūros, dviejų šalių ryšių, bendradarbiavimo tyrimams. Literatūrologę, vertėją prof. Genovaitę Dručkutę ir Prancūzijos bei Lietuvos aktorę, režisierę, vertėją Karoliną Masiulytę-Paliulienę kalbina Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas.