Socialinė ir ekonominė nelygybė – skaudi tema bet kuriai globalizacijos veikiamai visuomenei. Pastaraisiais metais nelygybė Lietuvoje sostinę atskyrė nuo likusių regionų. Galimų šios problemos sprendimų ieškota Tarptautinių profesionalų tinklo „GLL | Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ organizuotoje, kovo 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Dvi Lietuvos: kaip išbristi iš nelygybės?“
Kovo 10 dieną Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iškilmingai perduota Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko dovana – paties signataro pagamintas brigo modelis.
Visuomenėje plačiai komentuojamos smurto prieš vaikus apraiškos, jų priežastys ir žingsniai, kuriuos privalu žengti siekiant sumažinti smurto prieš vaikus atvejų ir kad visuomenė gebėtų juos atpažinti. Vaiko nepriežiūra – taip pat smurtas, bet kaip atskirti skurdžiai gyvenančius vaikus nuo neprižiūrimų?
Kino klubas „Plateau“ siekia rodyti filmus, susijusius su mūsų gyvenamais laikais, su pasauliu čia ir dabar, su dabarties jausena. O jo nariai stengiasi ko nors išmokti tiek iš rodomų filmų, tiek vieni iš kitų. Visus, kuriems šie siekiai artimi, pirmadienio vakarą kviečiame drauge pasižiūrėti ir po to aptarti šiuos prancūzų filmus:
Antradienį, kovo 14 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks ką tik dienos šviesą išvydusios knygos „Pakutuvėnai: kaimo istorija“ sutiktuvės. Leidinio autorė ikonografė, fotomenininkė, kraštotyrininkė Jolanta Klietkutė pasakoja apie Pakutuvėnų fenomeną – šio sunaikinto kaimo atgimimą. Pakutuvėnai Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino ir jų bičiulių dėka tapo daugiau nei kaimu konkrečioje geografinėje erdvėje. Šiandien ši vietovė ir jos unikali bendruomenė – šimtų ar net tūkstančių žmonių gyvenimo dalis.
Kovo 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko trečiasis nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad šio renginio proga Nacionalinė biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su konkurso organizatore – Lietuvos istorijos mokytojų asociacija.
Nuo šiol Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje galite ne tik pasinerti į meno ir muzikos literatūrą, groti sintezatoriumi su ausinėmis ar išsirinkti patikusią vinilinę plokštelę ir jos klausytis.
Balandžio 22–23 dienomis Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pirmą kartą dalyvaus prestižinėje tarptautinėje architektūros šventėje „Open House Vilnius“. Tai jau trečioji kasmetinė architektūros šventė, projektas, kviečiantis Vilniečius ir miesto svečius pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. Atviros architektūros savaitgalį duris atveria Vilniaus pastatai, paprastomis dienomis visiškai, iš dalies ar ilgą laiką buvę neprieinami visuomenei.
Garsus armėnų kino režisierius Sergejus Paradžanovas yra sakęs: „Kai man uždraudė kurti filmus, pradėjau kurti koliažus. Koliažas – tai supresuotas filmas.“
Zinas Kazėnas-Zika – nestandartinė savo laikotarpio asmenybė ir išskirtinio darbštumo menininkas. Tą liudija nesuskaičiuojami jo darbai: fotografija, fotografika, tapyba, asambliažai, instaliacijos. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje, o šiandien kalbame apie Ziną kaip apie kūrėją ir menininką.
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, kovo 6–10 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kas rytą svečiuosis Nepriklausomybės Akto signatarai. Jauniesiems bibliotekos lankytojams jie skaitys savo kūrinius arba vaikystėje įsiminusias knygas:
Susiklosčius atitinkamoms istorinėms aplinkybėms, Lietuvos menui teko atspindėti pasaulinių karų problematiką. Besidominčius mene įamžintais karo atminties ženklais ir patirtimis, kviečiame į knygos „The Art of Identity and Memory“ („Tapatybės ir atminties menas“) pristatymą.
„Negalvok, ką valstybė gali duoti tau – pamąstyk, ką tu gali skirti valstybei“ – šūkis, išorės grėsmės ir valstybinių švenčių akivaizdoje įgaunantis aktualų skambesį. Vieniems – tai tik proginė retorinė figūra, kitiems – jų, deja, mažuma – realus veiksmų planas ir gyvenimo perspektyva.
Sveikindami naują savaitę, tradiciškai kviečiame į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą iš susitikimų ciklo apie Lietuvos fotografiją.
Tarptautinių profesionalų tinklas „GLL | Global Lithuanian Leaders“, bendradarbiaudamas su verslo teisės advokatų kontora „Triniti“, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir portalu Lrt.lt, tęsia diskusijų ciklą „Lietuva3“ šalies raidai ir gyvenimo aplinkai svarbiomis temomis. Kviečiame į šeštąją šio sezono diskusiją tema „Dvi Lietuvos: kaip išbristi iš nelygybės?“
Spartesnė kaita, poreikis pertvarkyti paslaugas ir atsinaujinti aktualūs visoms šalies bibliotekoms, tačiau ypač svarbūs savivaldybių viešųjų bibliotekų sektoriui. Viena svarbiausių pokyčių planavimo ir valdymo sąlygų yra susijusi su bibliotekų veiklos analize, vertinimu, didesnės ar mažesnės apimties tyrimais.
Puiki žinia muzikos mėgėjams ir profesionalams – Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai suteikta prieiga prie penkių „Naxos Music Library“ duomenų bazių. Nuo garso takelių ir vaizdo įrašų iki garsinių knygų – kad neklaidžiotumėte ieškodami aktualiausios, kiekvieną jų trumpai pristatysime.
Kai lauke šalta arba pernelyg karšta, o gal tiesiog norisi paveikti ką jaukaus, Anna ima į rankas gitarą, o Ieva spragsi pirštais ir ima skaičiuoti: „A one, a two, a one, two, three, four.“ Netrukus po visus namų kampus pasklinda džiazo muzikos melodijos. Muzika vingiuoja, raibuliuoja, įsipina į plaukus, o paskui dar ilgai glūdi širdyje... Lotynų Amerikos pulsas, „svinguojanti“ afroamerikiečių kultūra, prancūziškas „gypsy“ polėkis – visa tai skambės dueto atliekamose džiazo standartų aranžuotėse artėjantį trečiadienį.
Viena iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos funkcijų – bibliotekų statistikos tyrimai, įtraukti į oficialiąją statistikos darbų programą. 2016-ieji – Bibliotekų metai – šalies bibliotekoms buvo iš tiesų ypatingi, o jų atspindį galima stebėti analizuojant statistinius rodiklius.