Kviečiame dalyvauti lapkričio mėnesio mokymuose Nacionalinėje bibliotekoje ir atrasti bei išmokti naujų ir naudingų dalykų, ką galėsite puikiai panaudoti ir kasdienėje veikloje.

„Gimtosios kalbos“ spalio mėnesio numeryje domimasi emigrantų iš Lietuvos vaikų vardais Vokietijoje, pasakojama, kas siejo prezidentą Antaną Smetoną ir jo mokytoją Joną Jablonskį, pradedamas straipsnių ciklas apie kalbininką Jurgį Talmantą, toliau spausdinami geriausi kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvoje pirmą kartą įvyko dvi dienas trukęs kultūros hakatonas „HACK*culture*ATHON“ – renginys, skirtas naujiems ir inovatyviems kultūros produktams kurti. Šis hakatonas yra pavasarį vykusio „Ideatono“ tęsinys, jame aštuonios kultūros įstaigų komandos sprendė sektoriaus problemas ir kūrė naujas idėjas. Hakatonas, paprastai organizuojamas technologijų sektoriuje, yra intensyvus kelių dienų projektas, per kurį komandos siekia greitai išplėtoti idėją, paversdamos ją prototipu. Šiame kultūros sektoriui skirtame hakatone dalyvavo penkios komandos, „Ideatone“ pasiūliusios geriausias idėjas.

Jei švenčiate Helovyną, Šiurpnaktį, Visų Šventųjų dienos išvakarėse susimąstote apie mistiką – kviečiame šį vakarą „Medici.tv“ duomenų bazėje žiūrėti ir klausytis pagal Bramo Stokerio „Drakulos“ siužetą sukurto išskirtinio muzikinio kūrinio.

Gerbiami lankytojai, 

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.

Pranešame, kad nuo lapkričio 2 d. keičiasi Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaityklos darbo laikas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas papildytas naujomis knygomis lenkų kalba, kurios bus įdomios tiems, kas domisi Lenkijos ir Lietuvos istorija. Skaitytojai plačiau susipažins su Varšuvos konfederacijos akto analize ir jo reikšme tolesnei istorijai, paskaitys apie brangias vietas ir žmones, prisimins Lenkijos ir Lietuvos valstybės praeitį.

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie šių dienų kasdienybės iššūkius pasakoja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė ir Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekininkė Reda Kiselytė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Spalio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta dvylikos Leipcige, Vokietijoje, gyvenančių ir kuriančių menininkų darbų paroda – „Iš Leipcigo, su meile“.

Pasaulio banko atvirosios prieigos saugykla „The World Bank Open Knowledge Repository“ (OKR) – atviras žinių šaltinis, prieinamas kiekvienam pasaulio vartotojui, kur galima skaityti publikuojamus dokumentus, juos atsisiųsti, kopijuoti, spausdinti. OKR nuolat pasipildo naujais leidiniais, ataskaitomis ir tyrimų medžiaga. Duomenų bazėje esančius atvirosios prieigos leidinius be jokio prisijungimo galite skaityti ir bibliotekoje, ir namuose.

Kiekvieną paskutinę spalio savaitę pasaulyje yra minima Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitė, kurios metu skatinama stiprinti kritinio mąstymo įgūdžius, atsakingai skleisti bei vartoti informaciją.

Pirmieji atvirosios prieigos pradininkai buvo nekomercinės elektroninės leidybos atstovai ir bendruomenės, supratusios, kad mokslo progresui reikalinga laisva prieiga prie recenzuojamų mokslinių žurnalų, knygų ir kitos mokslinės informacijos, kad kiekvienas asmuo be apribojimų galėtų susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, ypač kai jie finansuojami viešosiomis lėšomis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Spalio 17–18 d. Varšuvoje vyko 16-asis tarptautinės organizacijos „Bibliotheca Baltica“ simpoziumas „Bendro kultūros paveldo praeitis, dabartis ir ateitis Baltijos jūros regione“.

Baimė yra universali žmogaus emocija, kuri mus suartina ir kartais pakursto smalsumą: norą prisiliesti prie to, kas baugu ir nepažinu. Nuo senų senovės žmogus mėgino įvairias būdais paaiškinti pasaulį, suteikti pavidalą jėgoms, kurių nesuprato ir kurias valdyti pats buvo nepajėgus. Taip radosi mitai, legendos, sakmės, padavimai – visa tradicinių religijų mitologija. Istorijos apie raganas, demonus, velnius, šmėklas, vaiduoklius ir panašius personažus laikomos šiuolaikinės siaubo literatūros ištakomis. Vakarų literatūroje šis žanras ypač suklestėjo XVIII a. pabaigoje ir buvo lyg atsvara švietimo epochos racionalumui.

Pasaulį pažinti keliaujant – nuostabi patirtis, tačiau nuo senų laikų pažinimo raktas į svečias šalis, kultūras ir neįtikėtinas istorijas buvo ir knyga. Knygose galime leistis į keliones po egzotiškas šalis, patirti kvapą gniaužiančių nuotykių, romantinių ir gyvenimo išminties kupinų istorijų, egzistencinių apmąstymų. O kokias patirtis siūlo jūsų asmeninė biblioteka? Kokias knygas vertinate ir branginate jūs?

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Atvirosios prieigos (angl. Open Access) ištekliai suteikia nemokamą ir laisvą prieigą prie recenzuojamų mokslinių žurnalų ir kitų mokslinių leidinių. Tai iniciatyva, leidžianti kiekvienam pasiekti kuo daugiau mokslinės informacijos, skatinanti mokslininkų bendradarbiavimą ir inovacijas.