Kokių panašumų turi Coco Chanel Paryžius ir tarpukario Kaunas? Kristina Sabaliauskaitė teigia, kad dailės kalba yra senesnė už raštą, tačiau kaip tą kalbą skaityti? Kokias istorijas pasakoja Algio Kriščiūno paveikslai ir kokias senųjų meistrų-dailininkų paslaptis atskleidžia Andrius Tapinas? Ar įžvelgiate erotiką tradicinėje lietuvių tekstilės ornamento simbolikoje? Kas yra kolektyvinis matymas ir regos politika? Daugybė įdomių klausimų kyla vien pažiūrėjus į naujai gautų knygų Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje viršelius. Kviečiame atvykti ir susipažinti su naujienomis mūsų skaitykloje. Tikime, kad kai kurios jų užburs savo estetika ir įdomiais faktais, o kitos leis išsamiai susipažinti su specifinėmis, nekasdieniškomis temomis.

Atėjus pavasariui, šiltėjančiais rytais ir popietėmis kviečiame dalyvauti mokymuose Nacionalinėje bibliotekoje ir atrasti bei išmokti naujų ir naudingų dalykų, ką galėsite puikiai panaudoti ir savo kasdienėse veiklose tiek darbui, tiek laisvalaikiui.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Šiandien Vilniaus knygų mugėje buvo paskelbti jubiliejinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai. Jau dvidešimtą kartą skaitytojai kviečiami rinkti jiems labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš komisijos pasiūlytų knygų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose. Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2024 metais.

Gyvas žodis. Ir šiemet stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius – bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje kalba renginių organizatoriai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento vyriausioji kultūros projektų vadovė Asta Mukienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Paslaugų lankytojams ir edukacijos skyriaus vadovė Milda Gembickienė.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla (508 kab.) kviečia apsilankyti ir apžiūrėti specialiai F. Chopinui ir jį su Lietuva jungiantiems kūrėjams – S. Moniuszkai ir A. Mickevičiui skirtą ekspoziciją, kurioje rasite ne tik knygų anglų, lietuvių ir kitomis kalbomis, bet ir baladžių, ,,Lietuviškos dainos“, kitų kūrinių natų bei F. Chopino kūrinių vinilinių garso plokštelių.

Antrajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje nagrinėjami kai kurie žodžių leksinių reikšmių siaurėjimo ir platėjimo atvejai, aprašyti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne, pasakojama apie Lietuvos žemės vardyno anketų (1935–1937) tyrimus ir skaitmeninimą, skelbiamas pokalbis su pirmąja Zigmo Zinkevičiaus premijos laureate Ernesta Kazakėnaite ir straipsnis apie pirmąjį „Gimtosios kalbos“ atsakomąjį redaktorių Jurgį Talmantą.

Vilniaus knygų mugėje pasirodys du naujausi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidiniai: prancūzų filosofo ir sociologo Jacques‘o Ellulio (1912–1994) knyga „Technika, arba Šimtmečio iššūkis“ („La Technique ou l'Enjeu du siècle“) ir JAV filosofo, Jeilio universiteto profesoriaus Paulo W. Kahno (g.1952) knyga „Pastatyti liberalizmą į vietą“ („Putting Liberalism in Its Place“).

2025 m. vasario 27–kovo 2 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks didžiausias kasmetinis tarptautinis literatūrinis renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Jubiliejinės, 25-osios knygų mugės šūkis – „Kukutis eina į mugę“. Kaip ir kasmet, Vilniaus knygų mugėje dalyvauja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji pristatys įvairią ir turiningą programą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“, kviečia tėvelius su mažamečiais vaikais ir vėl susitikti Vilniaus knygų mugėje. Visas keturias mugės dienas jūsų lauks jaukus skaitymo kampelis, kuriame galėsite kartu su vaikais pavartyti specialistų atrinktas skirtingiems amžiaus tarpsniams tinkamas knygeles, jas aptarti ir dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose. Pasiklausyti, kaip istorijas vaikams skaito rašytojai, dalyvauti teatralizuotose edukacijose bei pasitelkiant įvairius pojūčius patirti skaitymo magiją. Laukiame jūsų vasario 27– kovo 2 d. „Litexpo“ Jaunųjų skaitytojų salėje!

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido Dariaus Kučinsko knygą „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“, skirtą Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Aleksandra Pister

„Ne veltui autokratiniai režimai taip bijo saviraiškos, cenzūruoja literatūrą“, – sako Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. „Ukrainos atvejis parodė, kad sunaikinti siekiama ir kultūros paveldą, ir tautinę tapatybę. Nėra kito būdo atkurti sudegintas, sunaikintas, pagrobtas knygas, tik išsaugojus jų skaitmenines kopijas“, – artėjant Vilniaus knygų mugei mintimis apie negrįžtamas inovacijas literatūros lauke dalijasi didžiausios šalies bibliotekos vadovė.

Penktadienį, vasario 21 d, Lietuvos paštas išleis menininkės Miglės Anušauskaitės kurtą pašto ženklą  „Žydų mokslo institutui YIVO – 100 metų“. Pašto ženklas sukurtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro iniciatyva bendradarbiaujant su Lietuvos paštu. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Šių metų vasario 27 – kovo 2 d. vyksiančioje 25-ojoje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras skaitytojus kviečia į išskirtinių filosofijos, istorijos, asmenybių gyvenimų ir vertingų rankraščių knygų pristatymo renginius.  

Vasario 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Kultūrinė tapatybė kaip viena esminių valstybės atsparumo sąlygų“. Jos metu buvo pripažinta ypatinga svarba kultūrinė tapatybės svarba sprendžiant nacionalinio saugumo, gynybos, valstybės ir visuomenės atsparumo klausimus. Diskusijoje buvo suformuotas uždavinys kultūrinę tapatybę, apskritai, kultūrą ir jos plėtrą paversti prioritetiniu klausimu, ieškota būdų tai įgyvendinti. 

2025-ieji metai žymi ypatingą sukaktį – minime 150-ąsias vieno iškiliausių lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Visus metus Lietuvoje vyks kultūros renginiai, skirti ne tik pagerbti šį nepaprastą kūrėją, bet ir iš naujo atrasti jo palikimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ antrąją dalį „Lietuva pirmaisiais trimis šimtmečiais nuo krikščionybės  priėmimo“.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasitinka nauju menininkės Jolitos Vaitkutės kūriniu – autorine technika sukurtu M. K. Čiurlionio portretu. Šią instaliaciją papildė leidinių ekspozicija, kurioje – įvairūs leidiniai iš Nacionalinės bibliotekos fondų, atspindintys menininko gyvenimą ir kūrybą – laiškai, straipsniai, meno albumai, monografijos ir parodų katalogai. Leidiniai 1938–2022 m. išleisti Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kt.