Neabejojame, kad dar yra prisimenančių Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gyvenusią lėlę – Berniuką Žirniuką. „Berniuko Žirniuko“ lėlių teatras bibliotekoje buvo įkurtas 1965 m. gegužę. Tuomet lėlių spektaklius kūrė teatro profesionalai drauge su bibliotekininkais. Lėlių teatras buvo populiarus ir gyvybingas, daug gastroliavo, buvo įgijęs liaudies teatro vardą.

Vasario 26 dieną pasaulyje minima „Pasek pasaką“ diena ir ta proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius turi džiugią žinią pasakų mėgėjams. Šį sykį pasakas kviečiame ne skaityti, o klausyti, tad atrinkome pasakų vinilo plokštelių, kurios Lietuvoje buvo pradėtos leisti dar praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Dauguma jų buvo įrašytos Vilniaus plokštelių įrašų studijoje ir išleistos su leidybinės firmos „Меlodija“ ženklu. Ypatingas ne tik įrašytas turinys, bet ir žaismingai iliustruoti plokštelių įdėklai, kuriuos kūrė žinomi to meto Lietuvos dailininkai. Pasakas įskaitė žymūs Lietuvos aktoriai Vladas Bagdonas, Vytautas Grigolis, taip pat Keistuolių teatro aktoriai. Muziką joms kūrė kompozitoriai Teisutis Makačinas, Kristina Vasiliauskaitė, Mindaugas Urbaitis ir daugelis kitų.

Azijos menų centras kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į pirmąją paskaitų ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ paskaitą „Lietuvos ir Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Kalbos klubo pokalbis „Mano kalbos ribos žymi mano pasaulio ribas: semantika ir pasaulio vaizdas kalboje“. Kalbėsime apie tai, kaip kalbinis ir realusis pasauliai sąveikauja, kokie yra prasmės kūrimo mechanizmai, kokį semantinį kraitį turi žodžiai. Kasimės prie žodžių istorinių, etnokultūrinių, kultūrinių šaknų.

Nutildžius vidinį chaosą, paleidus įtampą, nerimą, nepiešiant blogų ateities scenarijų, daug paprasčiau sąmoningai ir tinkamai keliauti į save. Vasario mėnesį kviečiame į edukacinį ciklą „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, jo dalyviai turės progą panirti į asmeninio psichologinio pasaulio pažinimą.

Ar būna taip, kad pradėjus daryti užduotį norisi greitai ją mesti ir imtis kitos veiklos? Galbūt taip atsitinka dėl nemokėjimo susikoncentruoti? Negebėjimas susikaupti gali turėti įtakos ne tik darbo kokybei, bet ir savivertei ar bendravimui su kitais. Gera žinia ta, kad dėmesį, kaip ir kitus gebėjimus, galima lavinti.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras pradėjo atminties kultūrai skirtą ciklą, kurio diskusijose nuo vasario iki gegužės bus svarstomi svarbiausi istorijos politikos klausimai.

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos Miglės Anušauskaitės paskaitą „Nemistiška kabalos istorija“ iš ciklo „Lietuvos žydų pasaulėžiūros pamatai“ Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks semiotiko, literatūros kritiko Kęstučio Nastopkos parengtos naujos knygos „Įsiklausymai“ pristatymas. Renginį ves literatūrologas Dainius Vaitiekūnas.

Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968“ sutiktuves. Šis leidinys – tai populiariai ir patraukliai, gražia literatūrine kalba parašyta knyga apie vieną žymiausių XX a. Lietuvos zoologų, kuris pripažintas ir  pasaulyje. Pats P. B. Šivickis, ko gero, būtų nustebęs, kad jo gyvenimas gali būti prilygintas Jacko Londono gyvenimui ar jo herojams. Vis dėlto taip įdomiai nutiko, kad net keli, vienas kito nepažįstantys, skaitytojai apie šią knygą pasakė: „Skaitau kaip Jacko Londono romaną.“ Iš tikro P. B. Šivickio gyvenimas vertas prikaustančio dėmesį filmo ir dramatiško istorinio romano, atspindinčio daugybę svarbiausių XX a. įvykių.

Nuo senų laikų muzika ir poezija buvo glaudžiai susijusios, o kai kuriais atvejais neatsiejamos meno sritys. Graikų ir romėnų poemos buvo ne skaitomos, bet dainuojamos, Renesanso laikų kompozitoriai kūrė madrigalus pagal sonetus. Šiais laikais poezija ir muzika paprastai siejamos su dainos žanru. Vienais atvejais muzikantai kuria tiek autorinius tekstus, tiek muziką, kitais – įkvėpimu tampa lietuvių poetų eilės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija intriguojančiu pavadinimu „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“, kuria norima gilintis į muzikos ir poezijos sąryšio esmę, niuansus bei problematiką.

Sėkmingai startavęs, trečius metus tęsiasi meno edukacijų ciklas. Jau apžvelgėme ir praktiškai pabandėme daugelį kompozicijos dalykų, tęsiame meno galimybių paieškas meno istorijoje. Vasarį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nagrinėsime erdvės ir formos santykius ir susipažinsime su tiesioginio piešimo šviesa fenomenu.

Vasario 21–22 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi ir Dokumentinio paveldo tyrimo departamento darbuotojų parengtų paskaitų klausėsi, praktinėse užduotyse dalyvavo Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) lietuvių filologijos sekcijos dalyviai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Sekmadienį Vilniaus knygų mugėje vyko pirmas šiemet akcijos „Tėčiai skaito vaikams“ renginys. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento organizuojama akcija yra skirta aktualinti tai, apie ką vis kalba vaikų švietimo ir skaitymo skatinimo specialistai – net patiems mažiausiems vaikams skaityti itin svarbu, nes skaitymas yra ne tik būdas bendrauti, bet ir mokyti vaikus kalbos, pamėgti knygą ir pažinti pasaulį. Tikimasi, kad ši ir panašios akcijos atkreips dėmesį į ankstyvojo skaitymo naudą ir vis daugiau tėvų ims skaityti savo atžaloms.

21-ojoje Vilniaus knygų mugėje pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – spaudai parengtas „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“. W. Wielhorskio dienoraštis – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė ir istorikas, leidinio recenzentas dr. Rimantas Miknys.

Vasario 21 d. viename iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių Vilniaus knygų mugėje pristatyta poeto, Vilniaus geto kalinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio Avromo Suckeverio, pokario metais pripažinto jidiš literatūros klasiku, knyga „Tsen lider / Dešimt eilėraščių / Ten Poems“. Dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministras, knygos vertėjas ir straipsnio autorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, aktorius Rimantas Bagdzevičius. Renginį moderavo knygos sudarytoja, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Lara Lempertienė. Susirinkusieji susipažino su knygos rengimo istorija ir jos turiniu, klausėsi A. Suckeverio poezijos, skaitomos jidiš ir lietuvių kalbomis.

Jau penkioliktąjį kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2019 m. skaitytojų mėgstamiausiomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Marijaus Gailiaus „Oro“ (leidykla „Odilė“), poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knyga „Alyvmedžiai“ (leidykla „Kauko laiptai“), knygų vaikams kategorijoje – Ignės Zarambaitės knyga „Stebuklingi senelio batai“, kurią iliustravo Vanda Padimanskaitė (išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“) ir knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai“ (leidykla „Dominicus Lituanus“).

Reaguojant į Lietuvos viešojoje erdvėje netylančias diskusijas, kaip vertinti XX a. vidurio įvykius Lietuvoje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pakvietė 21-osios Vilniaus knygų mugės dalyvius į pokalbį-diskusiją „Akistatoje su XX a. vidurio traumomis: istorinio tyrimo perspektyvos“. Pokalbiu norėta išryškinti Lietuvos XX a. vidurio istorijos, ypač jos trauminių aspektų, tyrimų tendencijas, aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria šios tematikos tyrėjai.

Vaikai ir technologijos. Kompiuteriai ir kūryba. Mokytojai ir naujovės. Jei Lietuvoje yra visus šiuos dalykus sujungti gebančių institucijų, tai kūrybinių technologijų akademija „bit&Byte“, sėkmingai vadovaujama steigėjos Monikos Katkutės-Gelžinės. Tradiciškai į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką dalyvauti kūrybinėse-technologinėse dirbtuvėse susirinko keli šimtai pradinių klasių mokytojų iš visos Lietuvos. Visi jie – kūrybinių technologijų mentorystės programos Lietuvos mokytojams „Technologijų vedliai“ dalyviai.