Kaip menas gali padėti spręsti socialines problemas? Ar jis gali tapti naudingu įrankiu kovojant su marginalizacija ir diskriminacija?

Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“ – pasakojimas, paremtas tikra istorija, kurios dalyvis – signataras Egidijus Bičkauskas, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis baudžiamosios teisės advokatu.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, prancūzų kalbos įvaizdis yra pozityvus, ypač siejamas su erudicija ir kultūra. Vertinant šį, ypač kalbų rinkoje stipriai konkuruoti leidžiantį pranašumą ir siekiant praplėsti ir peržengti tradicinius su prancūzų kalba susijusius įsivaizdavimus, Prancūzijos ambasada, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos ir Prancūzijos pramonės ir prekybos rūmai 2017 metais surengė forumą „Prancūzų kalba darbui ir karjerai“. Renginio tikslas buvo įrodyti, kad prancūzų kalba taip pat yra ateities ir profesinės veiklos kalba, įtaigus karjeros ir asmeninio tobulėjimo veiksnys.

Maistas ne tik sotina. Šiandien jis – ir bendravimo priemonė, saviraiškos būdas, kūrybos šaltinis, pagalbininkas formuojant įvaizdį. Dažnam jo ruošimas gali būti naujas hobis, pramoga ar net profesija. Štai dėl ko verta pasidomėti naujausiomis kulinarijos tendencijomis, valgio patiekimo estetika ar imtis kurti naujus skonių derinius, atrasti netikėtus patiekalus...

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešą paskaita apie Ispaniją ir XXI amžiuje jai kylančius iššūkius skaitė Ispanijos karališkojo Elcano instituto direktorius, kelių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką autorius dr. Charlesas Powellas. Renginį moderavo Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kiekvienam iš mūsų biblioteka turbūt yra ne tik knygų namai, bet ir žinių erdvė. Didžiausia tautos atminties institucija mūsų šalyje – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – 2019 m. mini 100-mečio jubiliejų. Šiuolaikiškai atnaujintoje Nacionalinėje bibliotekoje per dieną apsilanko daugiau nei 1200 lankytojų, čia vyksta daug įvairiausių renginių. Šįkart jau tradiciniu tapusiu piešinių konkurse jaunieji dailininkai ne tik atskleidė savo asmeninę knygų skaitymo patirtį, bet ir pasidomėjo Nacionalinės bibliotekos istorija, perteikė jos ateities vizijas. Minima jubiliejinė sukaktis skirtingo amžiaus mokiniams buvo kūrybinių ieškojimų ir meninių eksperimentų atspirties taškas.

Ar dar prisimenate, kaip skamba garsajuostės? Tą nostalgišką durelių uždarymo garsą ir nedidelį skaidraus plastiko langelį, kuriame buvo matyti, kaip sukasi kasetės juosta? Daugeliui jos kelia prisiminimų, o kitiems ši laikmena gal net ir visai nėra žinoma. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešą paskaitą apie Ispaniją ir XXI amžiuje jai kylančius iššūkius skaitys Ispanijos karališkojo Elcano instituto direktorius, kelių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką autorius dr. Charlesas Powellas. Renginį moderuos ir svečią pristatys Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Po paskaitos vyks diskusija su renginio dalyviais. Renginys vyks anglų kalba.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su istoriku, psichiatru ir feministe pasikalbėti apie tai, kokią įtaką dabartiniams mūsų šalies žmonėms padarė Lietuvos istorija. Kaip tai paveikė mus ir tai, kas mes esame dabar? Kaip mes pasikeitėme nuo tada, kai atgavome nepriklausomybę? Koks požiūris į psichikos sveikatą buvo prieš 30 metų ir koks yra dabar? Ar tapome laisvesni, drąsesni, atviresni kitokiems? Moterų teisių klausimas ir tai, kaip moterys jaučiasi mūsų visuomenėje: ar įvyko pokyčių?

Rugsėjo 13 d. ekonomistui, pedagogui, mokslininkui, politikui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Vladui Terleckui sukako 80 metų. Jubiliejaus proga režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sukūrė dokumentinį filmą „Pareiga tiesai“. Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks šio filmo premjera. Po filmo peržiūros dr. V. Terlecką kalbins žinomas istorijos tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis. Renginį organizuoja Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi lapkričio 1 d., Visų Šventųjų dieną, biblioteka bus uždaryta. Prieššventinę dieną biblioteka dirba viena valanda trumpiau, todėl spalio 31 d. dirbsime iki 20 valandos.

Reaguodama į menininko Andrew Mikšio „Facebook“ paskyroje spalio 30 d. pasirodžiusį kaltinimą cenzūra dėl parodos „Baxt“ atšaukimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka svarsto galimybę paduoti jį į teismą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Savo pranešime asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ A. Mikšys teigia tikintis, kad biblioteka atšaukė Lietuvos romams skirtą parodą dėl to, kad jis negalėtų kalbėti apie romų ir žydų holokaustą Lietuvoje, ir šį veiksmą laiko cenzūra.

Bene kiekvienas žino, kad Indijoje vyraujanti religija hinduizmas nuo seno yra itin taikinga ir tolerantiška. Sekuliarios ir multireliginės Indijos vizija vadovavosi didieji nacionalinio išsivadavimo lyderiai Mahatma Gandhis ir Jawaharlalas Nehru. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sužinome apie kruvinas bendruomenių riaušes Indijoje, kuriose lemiamą vaidmenį atlieka hinduistinio nacionalizmo ideologai. Gatvėse marširuojantys radikalai skanduoja šūkį „Indija hindams“, o Vakarų mokslininkai kaltinami akademine „hindufobija“ (Rajivas Malhotra).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istoriko, fotomenininko Stanislovo Žvirgždo viešų paskaitų ciklą apie fotografiją. Nuo rugsėjo kiekvieną trečiadienį jums atsivers pasaulio ir Lietuvos fotografijos paslaptys. Įdomius pasakojimus lydės gausi teminė iliustracinė informacija.

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atviras paskaitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Šį kartą radijo klausykla Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia išgirsti įkvepiančias moterų istorijas. Kuriančios, įsiklausančios į save ir aplinką, padedančios viena kitai ir darančios tai, kas joms patinka labiausiai.

#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinasi mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje buvęs Nacionalinės bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis prisimena pasirengimą renovacijai, pasakoja apie ilgus metus kruopščiai rašytą 1940–1989 m. Nacionalinės bibliotekos istoriją.

Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, toliau tęsia gyvenimo būdo pokyčių eksperimentą „Gyventi sveikai – gera!“

Deklaruojant Lietuvą kaip jūrinę valstybę, neretai pasitenkinama dabartinės situacijos konstatavimu, kai Nepriklausomybės atkūrimas laikomas tokios valstybės kūrimo pradžia. Nevienareikšmiškai vertinamas sovietinis laikotarpis, kai laivuose su Sovietų Sąjungos vėliava plaukiojo šimtai lietuvių jūrininkų, ir metai po Nepriklausomybės atkūrimo, kai tarp kitų priežasčių ir jūrinio mentaliteto trūkumas sutrukdė efektyviai panaudoti Lietuvai atitekusį milžinišką laivyną. Šiame kontekste ne visada objektyviai buvo vertinamas Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis, kai ir buvo padaryti pirmieji žingsniai į jūrinę valstybę: perimtas Klaipėdos uostas, kurtas prekybos ir karo laivynas, rengti kvalifikuoti jūreiviai.