Nuo gegužės 11 d. iki 31 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse veiks nacionalinė Lietuvos moksleivių piešinių paroda „Piešiame Jeruzalę“, skirta Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 25-mečiui paminėti.

Lietuvos nacionalinė biblioteka kviečia lankytojus atitrūkti nuo rutinos, įprastos aplinkos ir pasinerti į kūrybines dirbtuves.  Laukdami tikro pavasario visi drauge kursime „Gyvybės medį“ –  besprogstančiais pumpurais, apsipylusį įvairiaspalviais žiedais, linkstantį nuo sunkių vaisių, saugomą žvėrių ir aptūptą gražiausių paukščių giesmininkų.

Gintaras Makarevičius – dailininkas, scenografas, teatro ir dokumentinių filmų režisierius. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia kūrė skulptūrinius objektus, vaizdo ir erdvines instaliacijas. Jo kūriniuose nagrinėjamos santykio tarp individo ir aplinkos, žiūrėjimo ir matymo, realybės ir jos atspindžio problemos. Menininko kūrinius eksponuoja Nacionalinė dailės galerija, Modernaus meno centras (Vilnius), šiuolaikinio meno muziejus „Kiasma“ (Helsinkis).

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje įvyko jau ketvirtas tarpdisciplininis diasporos tyrėjų seminaras, į kurį susirinko iš skirtingų perspektyvų į lietuvių gyvenimą bei veiklą užsienyje žvelgiantys akademikai. Iniciatyva per seminarus burti diasporos tyrėjus Nacionalinėje bibliotekoje gimė 2014 m. pavasarį, todėl šie renginiai tradiciškai vyksta antroje pavasario pusėje. Nacionalinės bibliotekos erdvė yra labai palanki diasporos tyrinėjimams, nes čia kaupiama lituanika – ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai ir žurnalai, užsienio autorių darbai apie Lietuvą ir kt.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija  (IFLA)  rugpjūčio mėnesį vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „IFLA WLIC 2017“ pristatys šiuo metu rengiamą pasaulio bibliotekų žemėlapį (angl. Library Map of the World). Reprezentatyvus vizualinis statistinių duomenų įrankis atskleis globalų pasaulio bibliotekų potencialą, leis analizuoti ir lyginti įvairių tipų pasaulio bibliotekų rodiklius, tokius kaip registruotų vartotojų, lankytojų, išduotų dokumentų, darbuotojų, savanorių skaičius.

Artėjantį sekmadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus paskelbtas reikšmingiausių lietuviškų vaikų knygų šimtukas. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga geriausiųjų sąrašą teatralizuotame renginyje pristatys vaikų literatūros kritikas dr. Kęstutis Urba kartu su gausiu būriu kultūros ir meno žmonių. Renginys patenka į tradicinės akcijos „Lietuva skaito“ programą.

Balandžio 9 d. duris atvėrusi paroda „Kabantieji sodai“ beveik visą mėnesį džiugino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojus. Ši paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo dėl galimybės pasinerti į kvapų patirtį ir kelionę, kurioje lankytojui ne tik sužadinamos emocijos ir prisiminimai, bet salsvos, gaivios kvapų natos jį ir atpalaiduoja, ramina. Kviečiame į parodos „Kabantieji sodai“ uždarymo renginius ir dar sykį siūlome aplankyti gaivalingą kvapų pasaulį.

Žodis turi ribą. Piešinys padeda šią savotišką cenzūrą apeiti. Žodis fiksuoja. Piešinys padeda išlaisvinti, pamatyti tai, kas nematyta. Lavindamas kūrybiškumą, lavini mąstymą. Piešdamas grupėje, gali išreikšti tai, ko negali išsakyti žodžiais. Kviečiame pabudinti saviraišką ir susipažinti su savimi dar geriau, o gal ir iš naujo – piešiant ir bendraujant kūrybinėse dirbtuvėse, vadovaujamose Donato Budriko.

Maždaug 3000 eurų – tiek  vertinama praeityje vieno garsiausių Lietuvos didžėjų, dabar verslininko, Šarūno Karaliaus (DJ Karalius)  800  plokštelių kolekcija, kurią jis padovanojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriui. Tai nuo 1991 iki 2010 metų kauptos plokštelės. Dabar jų klausytis gali visi norintys.

Nors įprastai Nacionalinėje bibliotekoje veikianti „Žaisloteka“ savaitgaliais nedirba, artėjantis šeštadienis bus išskirtinis – šią dieną kviesime pasižvalgyti joje dar nebuvusius mažuosius ir jų šeimos narius, taip pat ir dalyvauti šioje jaukioje erdvėje organizuojamose dirbtuvėse.

Ar kas nors apibrėžė galimų Nacionalinės bibliotekos lankytojų kojų skaičių? O ar užsiminė apie uodegas? Žinoma, ne. Todėl – ir dar todėl, kad esame pažadėję lankytojams plačiai atsiverti naujovėms ir pažangai – gegužės pradžioje čia oriai įžengs auksaspalvė retriverė Rėja. Keturkojis bibliotekoje! Maža to, jis ateina ne tingiai šildyti knygas vartančios šeimininkės kojų. Rėja čia kuo rimčiausiai dirbs – padės vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą, įveikti skaitymo baimę. Tačiau apie viską – iš pradžių.

Gegužės 6 d. minėsime rašytojo, prozininko ir eseisto Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines (1922–2015 m.).

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko renginys prie apskritojo stalo „Pranciškus Skorina. Knygų leidybai Baltarusijoje ir Lietuvoje – 500 metų“, kuriame pristatytas faksimilinis leidinys „Pranciškaus Skorinos knygų paveldas“.

Pirmasis gegužės sekmadienis ragina pasveikinti tas, kurių dėka sveikiname vis naują dieną: mamas, motinas ir mamytes, mamutes ir „dvigubas“ mamas – močiutes, seneles, bobutes... Jei jūsų šeimoje tokių – net kelios kartos, džiaugsmo dar daugiau.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko visuotinis Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) narių susirinkimas. Sveikinimo žodį jame tarė bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis akcentavo spausdinto žodžio svarbą, vertę, kultūrinį identitetą ir profesinio bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga kas dvejus metus organizuoja geriausių kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo darbų konkursą. Pateiktą dokumentaciją studijuoja ir atliktų procesų kokybę vertina  Restauratorių sąjungos sudaryta speciali restauravimo ekspertų komisija.

Gegužės 2 d. vakarą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje jau šeštus metus iš eilės buvo išdalinti nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ apdovanojimai. Per iškilmingą ceremoniją įteikta 10 prizinių statulėlių, 20 diplomų ir specialus publikos favorito apdovanojimas.