Įsivaizduokite save sekmadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, apsuptą vokiečių baroko epochos kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho (1685–1750 m.) muzikos akordų. Koncerte „J. S. Bachas ir jo draugai kompozitoriai“ nusikelsite į XVIII a. Europą, išgirsite baroko laikotarpio dvasiai būdingas intonacijas ir patirsite šio genijaus muzikos rimtį ir didybę.

Ar žinote, kad šiemet Atvelykis, dar vadinamas Vaikų Velykėlėmis, sutampa su švento Jurgio (Jurginių) diena?

Balandžio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilminga Kūrybos erdvių atidarymo ceremonija. Šią dieną Nacionalinės bibliotekos svečiai turėjo galimybę iš arti susipažinti su naujai atsiveriančiu kūrybinių industrijų šimtalapiu, pakvipusiu pačiame sostinės centre. Jį sudaro profesionaliai įrengta Garso įrašų studija, naujutėlaitė Kino salė, atvira Meno erdvė, muzikuojančių poreikiams pritaikyta Muzikavimo erdvė ir moderni Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla.

Kviečiame į dr. Nidos Gaidauskienės sudarytos knygos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“ sutiktuves.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“ ir kviečia į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą skaitys Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.

Trečiajame susitikime su režisieriumi Gyčiu Lukšu pristatysime 1984 m. pasaulį išvydusią kino juostą „Vakar ir visados“. Pagal poeto Marcelijaus Martinaičio scenarijų kurtame muzikiniame filme atgyja lietuviški papročiai ir apeigos, skamba Veronikos Povilionienės atliekamos lietuviškos dainos, sutartinės, instrumentinė muzika ir paties M. Martinaičio eilės.

Ar žinote tokią vietą, kurioje galėtumėte ne tik skaityti knygas ar darbuotis, lankytis kultūros renginiuose, bet ir pasinerti į meno ir muzikos literatūrą, susirasti širdžiai mielo kūrinio natas ir groti sintezatoriumi su ausinėmis, išsirinkti patikusią vinilinę plokštelę ir jos klausytis, repetuoti su bičiuliais, įrašinėti savo kūrybą, žiūrėti filmus, pažinti meną ir įvairius Lietuvos ar užsienio kūrėjus? Mes ne tik žinome – mes esame tokia vieta: pastaraisiais mėnesiais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė naujai įrengtos Garso įrašų studija, Muzikavimo erdvė, Meno erdvė ir Kino salė. Daugiau apie šių erdvių teikiamas galimybes kviečiame skaityti čia ›

Prabėgus šventėms, kviečiame iš poilsio režimo išeiti palengva – skirti tris malonius vakarus dokumentiniam kinui. Balandžio 19–21 dienomis žiūrovams bus suteikta išskirtinė proga susipažinti su dokumentinių filmų režisieriaus Sauliaus Beržinio kūryba.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame klausytis LRT radijo laidos „Ryto garsai“, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Balandžio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilminga ceremonija, kurioje apdovanoti geriausių radijo ir televizijos laidų autoriai.

Atmosferinės folkmuzikos kūrėja Tamsaulė kviečia prisiminti ritmo, ritualo ilgesį, pasiklausyti švelnios elektroninės, atmosferinės muzikos. Koncerto žiūrovai turės galimybę jungtis į vientisą, bendrą dainavimą, dalyvauti savotiškoje meditacijoje, kurią giliausiai galima patirti per savąją kultūrą, nebijant šiandienių kontekstų, naujų skambesių ir patirčių.

Balandžio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas seminaras, kuriame aptarta vaikų ir paauglių knygų leidyba Lietuvoje ir praėjusių metų vaikų literatūros, skaitybos bei iliustravimo tendencijos. Į seminarą susirinko apie 120 mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų, studentų ir kitų šios srities entuziastų.

Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus bibliotekininkystės mokslas pasipildė naujomis temomis, koncepcijomis, faktografine medžiaga, reikšmingais apibendrinimais ir išvadomis. Buvo plečiamos metodologinės priemonės, taikomi įvairūs tyrimų metodai. Kviečiame skaityti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniu būdu išleistą Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo Petro Biveinio knygą, kurioje apibūdinami bibliotekininkystės moksliniai tyrimai, atlikti Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

Kinas turi ypatingą galią įtraukti žmogų į jame kuriamą pasaulį: laisvas valandas skyrę geram filmui, ne tik pailsime ir atitolstame nuo dienos rūpesčių, bet ir pasisemiame kūrybinio įkvėpimo bei išminties. Nacionalinėje bibliotekoje įrengta Kino salė siūlo visas sąlygas šiam pomėgiui suleisti šaknis ir tapti erdve jūsų prasmingam laisvalaikiui ar darbui.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje trečiadienį lankėsi Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikai Gintė Bernadeta Damušis. Per ambasadorės viešnagę Vilniuje buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Nacionalinės bibliotekos, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Damušių šeimos, pagal kurią centras bus perkeltas į Nacionalinės bibliotekos erdves. „Centro atsiradimas bibliotekoje gerokai praturtins demokratijos ištakų Lietuvoje tyrimus, atvers naujų galimybių šios srities projektams“, – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Kaip manai, ką veiksi balandžio dvyliktąją ir kokia bus jos pabaiga? Leisk mums spėti. Labiausiai norėtum, kad tądien virš galvos šviestų milžiniška saulė, būtų kokių plius penkiolika. Giedram danguj šir-vir-vyrautų paukščiai. Vakarop susitiksi su seniai matytu bičiuliu. Gerdami kavą judu žingsniuosite Gedimino prospektu, juoksitės, dalysitės vasaros ir tolesnės ateities planais. Nepajusit, kaip prieisit Nacionalinę biblioteką. Užsuksit ten. Sutiksit būrį bendraminčių, kurių diena bus buvusi tokia pati puiki kaip ir jūsų.

Tęsdama susitikimų su režisieriumi Gyčiu Lukšu ciklą, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į kino vakarą, skirtą filmui „Mano vaikystės ruduo“. Filmas, sukurtas Juozo Apučio novelių motyvais, žavi žiūrovus jau keturis dešimtmečius – vyresniųjų žiūrimas ir vėl, jaunesniems tampa netikėtu atradimu. Tai – kūrinys, kurį reikia žiūrėti, girdėti ir jausti. Kino kritikas Saulius Macaitis yra sakęs, kad kalbant apie šį filmą jam baisu prisilytėti prie subtilaus meninio audinio ir kažką sugriauti. Vis dėlto šį kartą kviečiame ne tik žiūrėti, bet ir kalbėtis su režisieriumi apie juostos gimimo istoriją, Viačeslavo Ganelino kurtą garso takelį, neprofesionalių aktorių dalyvavimą profesionalų komandoje, žiūrovų ir kritikų vertinimus.