Kūrybos vakaras dailininko Broniaus Leonavičiaus 90-mečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Žara“ maloniai kviečia į vieno ryškiausių knygos ir plakato meno meistrų Lietuvoje, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, vilniečio dailininko Broniaus Leonavičius 90-mečiui skirtą kūrybos vakarą. Renginyje bus pristatyta jo naujausia iliustruota knyga – Mošė Kulbakas „Vilnius“. Susitikimas vyks gruodžio 18 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje (V a.).

Dalyvaus dailininkai Bronius Leonavičius, prof. Eglė Bogdanienė, Arvydas Každailis. Renginio vedėja prof. Ramutė Rachlevičiūtė.

Pasak organizatorių, menininko B. Leonavičiaus kūrybinis kelias ilgas, o kūrybos skalė plati, aprėpianti tiek taikomuosius, tiek tarpinius, tiek ir grynuosius menus – iliustracijos, piešiniai, kaligrafijos darbai, plakatai, pašto ženklai, knygos ir net objektai. Kūrybai įtakos turėjo jo mokytojo Liudo Truikio kūrybos principai, lietuvių tautodailė, Rytų ir Vakarų kaligrafijos bei knygų menas. Pagrindinė kūrybos sritis – knygų grafika. B. Leonavičius formavo lietuvių knygų iliustracijų savitumą, įvertintą ne vienoje tarptautinėje parodoje.

Pasak dailininko, didžiojo Lietuvos žydų poeto Moišės Kulbako išreikšta meilė savajam miestui turėtų būti svarbi ir šiandien jauniems miestiečiams.

Poemoje „Vilnius“ (1926 m.), viename žymiausių M. Kulbako kūrinių, tartum iš naujo kuriama šventojo litvakų miesto – Lietuvos Jeruzalės – mitologija. Žydų tauta per daugybę tremties metų, kupinų sielvarto ir vargų, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad jų kraštas ir sostinė prarasta. Liūdinti dvasia sukūrė legendą apie nežemišką Jeruzalę, ji nebuvusi sugriauta, bet persikėlė į dangų ir ten gyvuosianti, kol išmušianti išsivadavimo valanda, o tada jau nusileisianti į žemę.

Panašių mistiškų užmojų galima pajusti ir M. Kulbako poemoje, vaizduojančioje antrą žydų gimtąjį miestą šiaurėje – Lietuvos Jeruzalę. Tai leidžia autoriui apibūdinti Vilnių kaip psalmyną, kaip maldų ir melodijų miestą, kur džiaugsmas ir liūdesys susikeičia vietomis, kur neturtas aukštesnio buvimo plotmėje įgauna kitą prasmę.

Kaip rašė literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, jau pati pirma poemos figūra – vienišas maldininkas, naktį bando įspėti Vilniuje glūdinčią paslaptį. „Vilnius pasirodo kaip miestas-šventraštis, paslaptingas būties šifras, visos Lietuvos likimą lemiantis talismanas. Tai atminties, tradicijų ir maldų prisodrintas miestas, gyvas ir mįslingas kaip žmogaus širdis. Poemos pabaigoje pasirodo, kad tradicijos ir miesto gyvybės paslaptį savyje nešiojasi pats žmogus, ištariantis: „Aš – miestas!“

Leidinys skiriamas Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Trumpai apie renginį

Data

gruodžio 18 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

1,5 val.

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidykla „Žara“

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“