Birželio 13-ąją Vilnių nemiegoti ragins kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2025“. Šių metų festivalio šūkis „Naršyk tamsoje“ kvies vilniečius ir miesto svečius pažvelgti į naktinį Vilnių kaip į renginių katalogą ir išsirinkti tai, kas jiems įdomiausia. O rinktis tikrai bus iš ko – paskelbtoje programoje daugiau nei 100 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių meno renginių.

Šį mėnesį renginių programa, kuri kelsis net už sostinės ribų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis knygomis, skirtomis lietuvių kalbai ir literatūrai. Kviečiame susipažinti.

Birželio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“.

„Vasara su knyga“ kviečia į skaitymo kelionę

Jau dešimties metų sukaktį skaičiuojantis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ kviečia visus – nuo mažiausių iki didžiausių skaitytojų – leistis į nuotykį su knygomis! Kasmet ši iniciatyva atveria duris į literatūrinius atradimus, smagias užduotis ir naujas galimybes tapti aktyvia skaitytojų bendruomenės dalimi.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Virtuali vasaros stovykla, vyksianti birželio 4, 5 ir 10 d., kviečia nuotoliniu būdu jungtis visus 6–12 metų moksleivius. Dirbtuvės bus transliuojamos visose prie projekto prisijungusiose bibliotekose tuo pačiu metu. Nuotolinių edukacijų forma pasirinkta siekiant suteikti galimybę į neformalaus ugdymo veiklas įsitraukti visiems, o ypač nuošaliai esančių šalies bibliotekų, jauniausiems lankytojams.

Šiais metais minime 180-ąsias Žemaitės – talentingos rašytojos, visuomenininkės ir moterų teisių gynėjos – gimimo metines. Ši rašytoja yra viena ryškiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių literatūros asmenybių, kurios kūryba užima labai svarbią vietą mūsų kultūros istorijoje. Šia proga rengiama ekspozicija siekia ne tik pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą, bet ir vėl prisiminti į jos kūrybinį palikimą bei jo reikšmę šiandienos visuomenei.

Nerimas dėl praeities ir ateities. Netikrumas dėl primetamų tapatybių. Bandymas susikalbėti su kitais ir kitokiais. Nutylėtos istorijos tarp kartų. Darnos ilgesys išsiderinusiame pasaulyje. Nematomas darbas ir nenorimas palikimas. Šiurkšti šiuolaikinė tautosaka tamsiuose naktinių klubų rūsiuose. Neatpažįstama gyvybė ir nepažinios kultūros. Nežinia kam priklausantys prisiminimai. Vietos grožiui ir harmonijai paieška nepaisant nieko.

Ar žinote, kas slypi už glaudžių Lietuvos ir Čekijos diplomatinių ryšių? Birželio 2 d., 11.30 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje (III a.) duris atvers istorinė ekspozicija „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“, kuri ne tik atskleis, bet ir leis pajusti įkvepiančią dviejų valstybių draugystės istoriją. Renginio atidaryme dalyvaus  Čekijos pirmoji ponia Eva Pavlova ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Neseniai atrasto fotografo archyvas ir gyvenimo istorija supažindina ne tik su išskirtine A. Ingelevičiaus istorija, bet ir su nematytu tarpukario Kaunu. O net 260-ies sostinės objektų istorijas pasakoja Vilniaus architektūros gidas, parodydamas miestą kitais kampais.

Iš miestų D. Butkienė nukelia į gražiausius pasaulio sodus ir pasakoja jų istorijas bei vaidmenį žmogaus gyvenime. Paskaityti apie šimtą metų gyvybės ir pasižvalgyti po šimtmečio dainų šventę, susipažinti su Vilniaus plokštelių studija ir kitomis temomis kviečiame Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, kuri pasipildė naujomis nekasdieniškomis knygomis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo skaitytojams primena apie galimybę naudotis prenumeruojamais Lietuvos el. ištekliais – duomenų bazėmis, kuriose rasite išskirtinį turinį, svarbiausias naujienas, teisinius dokumentus bei standartus ir mokiniams skirtas el. knygas.

Gyvas žodis. Atkreipdami dėmesį į bibliotekų, muziejų ar archyvų darbuotojų veiklas, šiame numeryje suteikiame žodį šiemet 455 metų sukaktį mininčios Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovei Ingai Liepaitei, o Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Andrioniškio filialo bibliotekininkė Lina Vaišnytė pasakoja apie darbą mažoje bibliotekoje.

2024 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, bibliotekoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims, – tai leis pratęsti knygos gyvavimo amžių. Praėjusių metų lapkritį Nacionalinė biblioteka pirmą kartą pakvietė gyventojus pasinaudoti šia galimybe, tąsyk buvo atiduota per 200 nurašytų leidinių, visi jų buvo išdalyti jau pirmosiomis dienomis. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje (III a., 334 kab.) eksponuojami leidiniai, skirti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų šimtmečiui paminėti.

Penktajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje rašoma apie paplitusius ir nykstančius neoficialiuosius Vilniaus vietų ir objektų pavadinimus, recenzuojama iš anglų kalbos versta Jono Meko knyga „Grožio blyksniai. Trumpos gyvenimo istorijos“, spausdinamas pokalbis su aktore, režisiere Virginija Kochanskyte.

Gegužės 22 d. į „Dūmų fabrike“ vykusią antrąją metinę Lietuvos kultūros įstaigų vadovų konferenciją „Tarnauti valstybei“ susirinkę kultūros įstaigų atstovai diskutavo apie šiandien svarbias kultūros lauko problemas: sektoriaus įtaką valstybės lygmeniu, vadovavimo iššūkius, kultūros įstaigų reputaciją ir prestižą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Nuoširdžiausi sveikinimai dr. Larai Lempertienei – apdovanotai už nuopelnus Lietuvos tautinių bendrijų kultūrai!

Gegužės 7 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje vyko mokslo ir kultūros paveldo specialistų ir bibliotekų vadovų susitikimas-seminaras, skirtas kolekcijų saugos klausimams aptarti.