Paskaitoje dr. Jolanta Mickutė iš muziejaus „Dingęs Štetlas“ aptars tarpukario Lietuvos miesteliuose gyvenusių žydų kasdienybę ir ne tik. Dalis jų kūrė ateitį Lietuvoje, verždamiesi į augančius miestus, kiti susiviliojo geresne ateitimi užjūriuose: Jungtinėse Valstijose, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje ar Palestinoje. Kodėl vieni liko, o kiti traukiniais ir laivais iškeliavo iš savo gimtinės? Paskaitoje bus pristatyta, kokios vis dėlto buvo žydų jaunimo svajonės ir kokia buvo jų tarpukario kasdienybė.

Tai viešas, mokslo metus užbaigiantis Fenomenologinių tyrimų instituto renginys, kuriame dalyvauti kviečiamas kiekvienas, kuris domisi žmogiškumu socialiniuose moksluose ir gyvenime. Kuris, nors gal ir bijo, bet rizikuoja būti pažeidžiamas. Kuris drįsta būti keistas ar tiesiog savimi. Ir, be abejo, kviečiami visi, kurie atlieka ar nori atlikti kokybiškus kokybinius tyrimus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos biblioterapijos asociacija ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, 2020–2021 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies remiamą projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ pakvietė į Inos Pukelytės knygos pristatymą. Plojimais auditorija sutiko leidyklos vadovės Lolitos Varanavičienės mintį, kad rašytoja gyvu knygos pristatymu atvertė naują puslapį bibliotekos istorijoje. „Tai vienas pirmųjų knygų pristatymų po karantino, kai galime matyti gyvas reakcijas ir lankytojų akis, o ne kameros objektyvą“, – sakė L. Varanavičienė.

Turbūt girdėjote apie skaitymo skatinimo projektą „Vasara su knyga“, kurį jau penkerius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Projekto metu Lietuvos gyventojai yra kviečiami priimti skaitymo iššūkį – per vasarą perskaityti penkias pasirinktas knygas pagal pateiktas užduotis. Šiemet kviečiama perskaityti vieną knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių, vieną, kurios pavadinime yra skaičius, knygą apie gamtą, knygą apie draugystę ir vieną eiliuotą knygą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius vėl kviečia lankytojus į edukacines programas – susipažinkite su dokumentų restauravimu arba popieriaus gaminimu.

Po pertraukos Kalbos klubas kviečia į susitikimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Svarstysime, ar susiformavęs COVID-19 naratyvas atliepė visuomenės lūkesčius ir ką reiškia kalbos atsakomybė. Birželio 17 dieną 18 val. Valstybingumo erdvėje diskutuos filosofas Gintautas Mažeikis ir žurnalistas Jonas Staselis. Svečius kalbins Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Nutildžius vidinę sumaištį, paleidus įtampą, nerimą, blogus ateities scenarijus, daug paprasčiau sąmoningai ir tinkamai keliauti į save. Birželio mėnesį kviečiame į edukacinį ciklą „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, kurio dalyviai vis giliau panirs į asmeninio psichologinio pasaulio pažinimą.

2019 m. UNESCO „Pasaulio atminties“ programos Lietuvos nacionalinį registrą papildė 6 nauji dokumentų rinkiniai. Jiems pristatyti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir jos mėnraštis „Tarp knygų“ 2020 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ – rengia žurnalo 7 publikacijų ir 5 vaizdo įrašų ciklą „Lietuva pasaulio atmintyje“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ kviečia į Inos Pukelytės knygos pristatymą.

Per patį karantino įkarštį gegužės 5 d. Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje buvo atidaryta Vilniaus knygrišių gildijos narių įrištų knygų paroda. Joje dalyvauja ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus (DKRS) restauratorės Kristina Lukoševičienė, Aušra Vaitiekūnaitė, Elona Marija Ložytė, Raimunda Vasiliauskienė. Visos jos priklauso Vilniaus knygrišių gildijai. 

Lietuvoje yra gilios aviacijos tradicijos. Istorijos įsprausti tarp dažnai nedraugiškų kaimynų lietuviai stiebėsi į dangų. Po Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio bei lietuviškų Antano Gustaičio ANBO lėktuvų Nemuno krašto žmonės pajuto nenugalimą norą pakilti. Gyvenant nelaisvės sąlygomis tas noras išvirto į savotišką mitologiją, greta kurios visuomet pulsavo racionali, technokratinė, į sėkmę orientuota versmė –- aviacijos sportas.  

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Vilniaus grafikos centro galerijoje „Kairė dešinė“ atidaryta paroda „Hei, poparte!“, kurioje eksponuojama 7–8-ojo dešimtmečių Lietuvos grafikų kūryba.

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija tapo iššūkiu tiek valstybėms, tiek institucijoms, tiek įmonėms ir kiekvienam iš mūsų. Nors virusas nedingo, karantinas švelninamas ir imama drąsiau kalbėti apie jo padarinius. Ekspertai diskutuoja remdamiesi įvairiomis žiniomis ir pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo. O kaip semiotikai analizuotų karantino įtaką mūsų gyvenimui?

Nėra buvę kruvinesnio Lietuvos istorijos laikotarpio kaip Stalino ir Hitlerio valdymo metai – 1940–1953-ieji.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka po ilgos pertraukos, gyvai lankytojams pristato naują retų spaudinių parodą. Minėdami Plantenų spaustuvės (Officina Plantiniana) įkūrėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-ąsias gimimo metines, kviečiame pažinti Plantenų spaustuvę – itin svarbią įmonę Europos kultūros istorijoje. Kruopščiai parengtos, aukštos kokybės ir meniškos Plantenų spaustuvės knygos lankytojų Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje lauks iki liepos 19 dienos.

Kalboje yra visas sluoksnis leksikos, kuri komunikuojant daro poveikį ne tik semantiniu lygiu, bet ir veikia savo garsine struktūra, ritmu, rimu ir pan. Tai – vadinamieji vaizdingi žodžiai. Kiek jų vartojame modernioje kalboje? Ar vaizdingos kalbos samprata kito? Gal šiuolaikinėje literatūroje vartojami vaizdingi posakiai rodo prastą kalbinį skonį? Vaikai labai gerai jaučia kalbos žaidybines savybes. Ar ir (kaip) vaikų rašytojas jomis naudojasi? 

Kai pasaulis staiga susitraukia iki keturių sienų, ar kelionių knygos gali praplėsti jo ribas?  „Mano knyga – tiems, kurie kelionėse ieško ne tiek naujų vietų, kiek savo reakcijos į tas vietas, potyrių, kurių suteikia judėjimas“, –  apie knygą „Žuvis, kuri supainiojo duris“ kalba jos autorius – žurnalistas, keliautojas, kelionių vadovas Liudas Dapkus. Ir kviečia į leidinio pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros rezidencijoje – Palangos vasaros skaitykloje.