Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos universitetų metais. Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 16 d., Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas, jame pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Lietuvos šviesuomenė tai laikė vienu svarbiausių uždavinių. Ši aukštoji mokykla suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rengiama Vilniaus knygų mugė – jau 22-oji. Šiųmečio renginio tema „Vaizdas kaip tekstas“, tad skaitytojų lauks ne tik knygų tekstai, bet ir meno parodos, iliustracijos, pokalbiai ir diskusijos, geriausių metų knygų ir jų kūrėjų pristatymai. Nepaprastai džiugu sugrįžti į Knygų mugės formatą, kuriame skaitytojų laukia gyvi susitikimai tiek su knygų autoriais, leidėjais, tiek su bibliotekininkais.
Kviečiame moksleivius, studentus ir visus, norinčius naudotis „Vyturio“ internetine biblioteka. Joje yra apie 400 elektroninių knygų mokyklai ir laisvalaikiui, suskirstytų pagal amžiaus grupes arba klases. Rasite paveikslėlių, garsines knygas ir programinę literatūrą moksleiviams.
Knygų iliustracijos – įdomi, tačiau mažiau tyrinėjama grafikos rūšis. Manoma, kad sistemingai knygas iliustruoti pirmiausiai pradėta Kinijoje dar VI–VII amžiuje. Iliustracijos papildydavo ir papuošdavo tekstą, turėjo ir praktinę paskirtį – paaiškindavo sudėtingesnes teksto vietas. Tai buvo ypač svarbu specializuotiems vadovėliams ar moksliniams veikalams. Reikėtų pridurti, kad minėtu laikotarpiu Kinijoje jau buvo žinomas knygų spausdinimas naudojant vientisose medžio lentelėse išraižytą tekstą (ksilografija).
Vilniaus knygų mugės atidarymo dieną už knygos estetiką bus apdovanojami menininkai. Tarp jų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistos knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Kultūros diplomas menininkei skiriamas už gilų vaiko pasaulio pajautimą ir nuoseklų tipografinį jautrumą atkuriant vaiko istoriją popieriuje knygoje „Autobiografija / Autobiography“ (autorė Beba Epštein / Beba Epstein, sudarytoja Lara Lempertienė, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir YIVO institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research), spausdino „Petro ofsetas“). Tai antras serijos „Žydų paveldo skaitiniai“ leidinys. Šioje serijoje Nacionalinė biblioteka, nuolat bendradarbiaudama su YIVO institutu ir menininke Sigute Chlebinskaite, publikuoja šaltinius iš savo Judaikos kolekcijos.
Nuo vasario 14 d. visuomenei yra prieinama tik atnaujinta kultūros paveldo portalo epaveldas.lt versija. Išlaikęs paraleliai veikusių pirmtakų esminius funkcionalumus ir papildytas inovatyviomis paslaugomis, portalas suteikia vartotojams interaktyvią ir modernią erdvę, kurioje suskaitmenintas kultūros paveldas yra gyvas ir gali būti pakartotinai naudojamas. Ypač daug galimybių atsiveria LIBIS sistemoje savo tapatybę patvirtinusiems vartotojams, nes be atskiros registracijos (prisijungiant tai pačiais duomenimis) galima naudotis šiomis paslaugomis:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į Kino klasikos seansus, kuriuose matysite gerai visiems žinomų lietuvių režisierių darbus.
Vasario 9-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyti unikalaus projekto „Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas“ rezultatai. Projekto metu Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai, romų kalbos ir istorijos ekspertai rinko etnografinę medžiagą apie Lietuvos romų bendruomenę, prisiminimus apie karą, klajoklių gyvenimo patirtis, gyvenimą sovietmečiu, tradicinius patiekalus. Renginyje skaityti moksliniai pranešimai apie Lietuvos romų istoriją, kultūrą ir kalbą, diskutuota apie archyvo kūrimo procesą ir ateities perspektyvas.
Vasario 14–20 d. literatūrinių renginių ciklas „Knygų savaitė“, buriantis leidėjus, bibliotekas ir visus, mėgstančius skaityti, kviečia į dešimtis susitikimų ir pokalbių su Lietuvos bei užsienio autoriais.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla kviečia atrasti naujas knygas apie muzikos, šokio ir kino istoriją, garsius vardus bei naujus požiūrio taškus. Kino istorijos chronologija su kokybiškomis iliustracijomis ir sustabdytais kadrais, 100 metų šokio raidos ir legendinių šokėjų įtakos analizė, rokenrolas JAV bažnyčios istorijoje – nuo neapykantos iki meilės – šias temas atskleidžia nauji leidiniai ekspozicijoje.
Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programos „Nordplus“ projektas „Daugiau nei paieška: skaitmeninių kompetencijų tobulinimas bibliotekose ir tyrėjų bendruomenėse“ (angl. Going beyond search: advancing digital competences in libraries and research communities).
Tai žinomos visuomenininkės, redaktorės ir vertėjos, aktyvios Australijos lietuvių bendruomenės narės Alenos Karazijienės (Landsbergytė-Žemkalnytė), artimųjų vadintos Aliute, 1938–1940 m. rašytas dienoraštis, saugotas jos jauniausio brolio Vytauto Landsbergio šeimos archyve. Šešiolikmetės prieškario Kauno gimnazistės užrašų knygutėje drobiniais viršeliais rašytame dienoraštyje gausu pastebėjimų apie kasdienį gyvenimą, faktų, asmeninė nuomonė persipina ne tik su to meto realybe, bet ir atspindi Aliutės jausmus, išgyvenimus. Minimi draugai gimnazistai, taip pat vyresni žinomi Kauno žmonės, aprašomas gimnazistų gyvenimas, ypač jų laisvalaikis. Dienoraščio autorė rašo apie ją mokiusius mokytojus, išpažįsta pirmąją meilę, užsimenama ir apie gana griežtą tėvų priežiūrą. Moksleivija skirdavo laiko ir tautinei kultūrai puoselėti, dienoraščio autorė noriai lankė tautinių šokių repeticijas, to meto jaunimui tautiniai drabužiai buvo neatskiriama renginių dalis.
2021 metų žurnalo „Tarp knygų“ numerius buvo galima skaityti ir verčiant popierinius puslapius, ir virtualius kompiuterių ar telefonų ekranuose. Nuo šiol skaitytojų patogumui papildytas žurnalo „Tarp knygų“ archyvas, skelbiamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje. Visus 2021 metų, kaip ir ankstesnių, numerius galite patogiai skaityti vienoje vietoje internete – juos rasite čia ›).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kuriama daugialypė vertė įvairioms visuomenėms grupėms, bendruomenėms ir asmenims. Tai – žinių erdvė su puikia infrastruktūra, kur vykdoma įvairiapusė edukacinė ir kūrybinė veikla, dėl patogaus prieinamumo visuomenei tampanti ne tik kultūrinės savimonės ugdymo terpe, bet ir kiekvieno visuomenės nario savikūros ir realizacijos kūrybine aplinka. Kūrėjams ir kūrybinėms industrijoms biblioteka sudaro sąlygas plačiau ir patogiau naudoti jos sukauptus kultūros paveldo objektus visuomenės kultūrinei tapatybei ir raiškai praturtinti.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento inicijuotas projektas „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ – tai pokalbių laida paaugliams ir jaunimui. Žinomų kultūros atstovų bus klausiama, kokią įtaką jų gyvenimo pasirinkimams ir profesinei sėkmei padarė paauglystėje perskaitytos knygos. Taip pat bus kalbama apie kūrybą, literatūrą, kitus menus ir gyvenimą.
Viena didžiausių pasaulyje ir seniausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nacionalinė ir Kongreso biblioteka (Library of Congress) savo archyvuose saugos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos internetinio turinio informaciją.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2021 m. atnaujino savo leidžiamų mokslo žurnalų publikavimo ir sklaidos strategijas. Vienas iš šio atnaujinimo rezultatų ir yra skaitytojams teikiamas naujas elektroninis periodinis mokslo žurnalas Aktualu rytoj, o konkrečiai – 1 (19) tomas. Žurnalo pagrindus padėjo Nacionalinėje bibliotekoje leisti tęstiniai mokslo darbai: Bibliografija ir Bibliotekų tyrimai Lietuvoje.