Rankraštis, pakerėjęs grožiu

„Bevartydama vieną ypač gražų rankraštį Krokuvos Čartoriskių bibliotekoje, tik po kurio laiko suvokiau, kad jis sukurtas ne kur kitur, o Kražiuose. Tai 1695 m. parašytas veikalas, kurį paliko aštuoni tuo metu retoriką Kražių kolegijoje studijavę jėzuitų studentai. Visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste šis rankraštis yra išskirtinis dėl keleto priežasčių: pirma, rankraštis yra išlikęs beveik visas (kone 700 puslapių), o žinant, kiek mūsų rankraščiai ir knygos patyrę visokių negandų, tai tikrai reta; antra, jis labai puošnus, ir trečia – atskleidžia visą jėzuitų retorikos mokymo sistemą, t. y. parodo, kaip išmokę teorines taisykles studentai jas panaudodavo savarankiškai kurdami prozos ir poezijos kūrinius“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė Živilė Nedzinskaitė, viešėjusi kartu su savo kolega, taip pat humanitarinių mokslų daktaru Dariumi Antanavičiumi. Juos kalbino Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Lapkričio 16 d. lankydamasis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sociologas, akademikas Arvydas Virgilijus Matulionis perdavė ypatingą  dovaną – bibliotekos nuolatinei globai jis patikėjo savo daugiau nei pusę amžiaus rinktą autografuotų leidinių kolekciją.

Įdomus ir mėgstamas darbas, stabilios pajamos, vaikų mokslai ir būreliai neturi būti inkaras, sulaikantis gyvenimo laivą saugiame namų uoste ir užgožiantis tikruosius norus. Tuo įsitikinusi žinoma psichoterapeutė, gydytoja, šeimų konsultantė ir laiminga septynių vaikų mama Aurima Dilienė. Moteris prieš trejus metus paliko gimtinę ir su šeima išvyko į Prancūziją. Pirmuosius įspūdžius apie gyvenimą svečioje šalyje ir persikraustymą lydėjusias mintis A. Dilienė sudėjo į knygą „Laiškai iš Bordo“, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Į naujos knygos sutiktuves Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečiame visus, besidominčius šeimos tarpusavio santykiais, vidinio augimo galimybėmis, asmenybės branda. 

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau aštuntą kartą po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime knygų Lietuvos bibliotekoms. „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti laukiamiausių knygų šalies bibliotekoms ir prisidėti prie skaitytojų svajonių išsipildymo. Kasmet vis pilnėjančios apskričių, viešųjų centrinių bibliotekų ir kaimo filialų, mokyklų bibliotekų lentynos ir gausėjančios skaitytojų gretos įrodė, kad lietuviai – skaitanti tauta. Tačiau šimtams žmonių visoje Lietuvoje tenka laukti eilėje, kad galėtų perskaityti norimą knygą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Padiskutuoti apie piliečio gimimą į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pakvietė „Donskiškųjų pokalbių“ ciklo organizatoriai – Leonido Donskio fondas ir filosofas, politikas, diskusijos iniciatorius ir moderatorius Arūnas Gelūnas. Šviesaus atminimo filosofas, idėjų istorikas ir politikos kritikas, „Santaros“ narys prof. dr. Leonidas Donskis netoleravo neapykantos ir blogio. Jis buvo didžiojo Europos paveikslo mąstytojas ir gynėjas, todėl nuolat kritikavo antisemitizmo, šovinizmo, rasizmo, fašizmo formas, analizavo jų istoriją. Profesorius rėmėsi sociologo Vytauto Kavolio moralinės vaizduotės samprata ir politinio mąstytojo Aleksandro Štromo viešojo intelektualo idėja. Drąsi, ori valstybės piliečio laikysena neteisybės, tironijos ir bet kokios grėsmės liberaliosios demokratijos vertybėms akivaizdoje buvo viena labiausiai L. Donskį dominusių temų. Organizatoriai garbingai tęsia savo pažadą – groti iš L. Donskio tekstų tarsi iš natų ir kartu pateikti savo svarstymų bei idėjų L. Donskio minčių šviesoje. Šįkart atspirties tašku tapo profesoriaus 2010 metais parašytas pilietiškumo pagrindų vadovėlis 10 klasei „Pilietinis ugdymas“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir asociacija „Vilniaus dzūkuliai“ kviečia ne tik dzūkus, bet ir visus kitus smalsius, linksmus, gerus ir mielus žmones į nuotaikingą renginį. O ne dzūkuliams iš karto paaiškiname, kad pavadinime jokios klaidos nėra. Iš tiesų išleistas „Dzūkų kalendorus 2019“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia atsipalaiduoti po sunkios darbo savaitės ir kokybiškai praleisti laiką su šeima. Lapkričio 18 d. vyks estetinio malonumo ir praktinės naudos teikiančios kūrybinės dirbtuvės – tapyba ant akmenukų.

2017-aisiais minėjome 500 metų sukaktį, kai pirmasis baltarusių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) spaustuvininkas Pranciškus Skorina, turtingų Vilniaus miestelėnų padedamas, Čekijos Karalystėje (Prahoje) įkūrė spaustuvę. P. Skorinos atminimo dienų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir baltarusių klubas „Siabryna“ kviečia į dokumentinio filmo „Pirmasis spaudinys“ (brus. Першадрук) peržiūrą ir susitikimą su autoriais.

Prasidėjęs žiemos švenčių ūžesys vienai dienai pripildys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdves. Lapkričio 17 d. čia veiks vienos dienos festivalis „Kita forma“ – galėsite ruoštis šventėms ir puikiai praleisite laiką su šeima bei draugais.

Mokinių pažangumas – didžiulis galvos skausmas ne tik mokinių tėvams, bet ir patiems mokiniams. Ko griebtis, kad mokiniai susidorotų su keliamais reikalavimais, neatsiliktų nuo mokymosi programos, sėkmingai susidorotų su iššūkiais? Vilniaus licėjaus abiturientas ir organizacijos „Kartu tikrai galime“ prezidentas Lukas Zimantas kviečia ne aimanuoti, o siūlo savo sprendimą.

Ar norite būti Ą, bet ne Ę? O gal verčiau Ę nei Ą? Jei nesuprantate, ką tai reiškia, tačiau norite sužinoti, apsilankykite grafikos ir iliustracijų parodoje vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę! Sto lat Ą i Ę!“, kuri veiks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lapkričio 15 d. žiūrovus pakvietė į naujo švedų režisierės Ingelos Johansson filmo „Arčiausiai laisvojo pasaulio, 1989“ pristatymą.

Leonido Donskio fondas, Lietuvos moksleivių sąjunga ir dr. Arūnas Gelūnas kviečia į ketvirtąją „Donskiškųjų pokalbių“ diskusiją „Lietuvos piliečio gimimas: dar kartą apie pilietinį ugdymą“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Lapkričio 14 d. Sankt Peterburge, Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje, atidaryta paroda „Lietuvis Maskvoje, rusas Kaune: Jurgis Baltrušaitis ir Levas Karsavinas 1910–1945 m.“. Parodą Rusijos mokslų akademijos biblioteka parengė kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, padedama Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge. „Tai buvo puiki galimybė plačiau atverti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo dokumentinio paveldo archyvą  ir taip prisidėti prie šių išskirtinių asmenybių atminimo įamžinimo“, – sveikinimo kalboje pabrėžė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Tarpukaryje poetas Jurgis Baltrušaitis ilgą laiką buvo Lietuvos ambasadorius Maskvoje. Tuo laiku Rusijos ir Lietuvos istorikas, filosofas, kuris rašė ir lietuvių kalba, Levas Karsavinas profesoriavo Lietuvoje, Kauno ir Vilniaus universitetuose.

Vaizdo paskaitų ciklas „Konflikto genezė“.

Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, skambant Arkadijaus Gotesmano pirmą kartą grotam kūriniui „Perkusininko kostiumas“, buvo atidaryta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“. Parodos tikslas – atskleisti turtingą tarpukario Lietuvos žydų gyvenimą: parodyti, kokia buvo socialinės rūpybos ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijos, pristatyti meną, mokslą ir literatūrą, svarbią šių bendruomenių vietą tarptautiniame žydų kultūros kontekste, tuo pat metu pabrėžiant, kad visa tai rekonstruoti galime, deja, tik fragmentiškai.

Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla nuo seno garsėja ne tik aukštajam muzikos mokslui parengtais absolventais, kurie tampa solistais, ansamblių ir orkestrų artistais. Ansamblinis muzikavimas šioje mokykloje mokiniams yra vienas reikšmingiausių. Pasak muzikos pedagogų, grojant būryje pajuntama kasdieninių nuobodžių pratybų prasmė. Ugdomas muziko atsakomybės jausmas. Smuikuodami kartu vaikai įpranta prie scenos, įveikia jos baimę, patiria džiaugsmą, ugdomas jų artistiškumas. Koncertuojant įvairiai publikai tvirtėja pilietiškumo pradai: jauni smuikininkai mokomi suvokti muzikavimo neįgaliam žmogui, savo bendraamžiui svarbą ir suprasti, kad visą gyvenimą, visur reikės garbingai atstovauti savo mokyklai ir Tėvynei.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas švedų menininkės Ingelos Johansson filmas apie kultūrinį Gotlando kraštovaizdį, kurį formavo ir lietuviai išeiviai: tapytojas Eugenijus Budrys ir architektas Jonas Pajaujis. Jų iniciatyva 1989 m. rugpjūčio mėnesį Kathamarsvike susirinkę pasaulio lietuvių atstovai priėmė bendrą sprendimą − siekti Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pasirašytas Gotlando komunikatas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 9 d. lankėsi daug senjorų ir ne tik todėl, kad tą savaitę visose Lietuvos bibliotekose vyko projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ paskelbta teminė akcija „Senjorų dienos internete 2018“.