Kontroversiškai vertinamos ES autorių teisių reformą numatančios direktyvos projektas keliauja į Europos Parlamentą galutiniam balsavimui. Šių metų vasario 13 d. baigta trilogo (derybų tarp Europos Parlamento, Europos Tarybos (valstybių narių atstovų) ir Europos Komisijos) procedūra, kurios metu suderintas direktyvos projekto tekstas, o vasario 20 d. valstybės narės Europos Taryboje balsavo už projektą. Taigi, liko paskutinis etapas – priėmimas Europos Parlamente. Direktyva turės įtakos visiems rinkos dalyviams: teisių turėtojams, naudotojams ir vartotojams.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos archeologijos draugija kviečia į leidinio „Atgimę piliakalniai“ pristatymą. Jurgitos Viršilienės ir Gintauto Zabielos parengta knyga reprezentuoja išskirtinį Lietuvos paveldą – piliakalnius.

Nepraleiskite progos savo akimis pamatyti originalų reginį. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA)  Šokio ir judesio katedros studentai kviečia į judesio intervenciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Performanso kūrėjai savo pasirodymą pavadino „Kūno biblioteka“. Pasak autorių, tai – grupuotės veiksmas: lokalus ir dinamiškai ramus, lėtas, dėmesį sutelkiantis į „body work“ – tiriamąjį ir patyriminį darbą su kūnu. Jo tikslas ne išsiblaškyti, bet įsilieti į aplinką, išbandyti ir atskleisti judėjimo galimybes, elgseną, taisykles bei ribas viešoje erdvėje. Mažos kūnų / atlikėjų grupuotės atsitiktinai, instaliuotos pereinamose erdvėse, aplink save sukuria kinestetinę aurą, nebūdingą pasirinktai erdvei. 

Ką nors žinai apie Lietuvą? Žymius kultūros žmones? Lietuvių kalbą, tarmes, simbolius ir pasakas? Gali atpažinti Lietuvos miestų herbus? Šį bei tą žinai apie piliakalnius ir Lietuvos geografiją ar istoriją? Lietuvių papročiai nėra negirdėtas neregėtas dalykas? Gal net moki šokti, dainuoti arba groti? Būtų įdomu pasitikrinti savo žinias?

Kūrybinės ekodirbtuvės „Kita forma“ ir vėl kviečia šeštadienio rytus praleisti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su šeima kuriant mielas smulkmenėles iš antrinių žaliavų!

2013 metais buvo įkurtas labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Jo steigėjas – muzikantas, dainininkas, aktorius Andrius Mamontovas ir mecenatas Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Fondo paskirtis – skatinti lietuvių vaikų literatūros raidą ir vaikų skaitymą. Be kai kurių skaitymo skatinimo iniciatyvų, fondas kasmet skelbia nacionalinį vaikų literatūros konkursą, kuriam tekstus ir iliustracijas galima teikti birželio-spalio mėnesiais. Konkursas rengiamas kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga ir IBBY Lietuvos skyriumi, darbus vertina šių institucijų deleguoti 9 komisijos nariai. Kiekvienų metų konkurso prizinis fondas – 8 tūkst. eurų.

Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) dalinasi puikiomis žiniomis iš Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) būstinės. Draugijos deleguoti atstovai ir toliau tęs darbą IFLA nuolatiniuose komitetuose. Antrajai kadencijai perrinkti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kuris dirbs Vadybos ir rinkodaros nuolatiniame komitete, ir LBD pirmininkė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė – Komplektavimo ir kolekcijų valdymo nuolatiniame komitete. Šių komitetų kadencija truks iki 2023 metų.

#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ambasadorius Mečys Laurinkus pasakoja, kad visas jo gyvenimas susijęs su knygomis ir bibliotekomis, o Nacionalinėje bibliotekoje vienu metu praleisdavo tiek laiko, kad ji jam buvo tapusi lyg darbo vieta.

Kviečiame į vos prieš mėnesį pasirodžiusios knygos „Vilniaus kuluarai“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė Violeta Juškutė įgyvendino sumanymą fotografijomis (jų pateikta per 300) ir jas lydinčiais tekstais papasakoti apie XX a. 6–8 dešimtmečių Vilniaus gyvenimą.

Trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų – pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas šių darbų rezultatas – Gražinos Kristinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ (Aukso žuvys, 2019).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su teatro ir televizijos dailininkės scenografės G. M. Masytės-Baskienės kūryba. Parodoje menininkė pristatys 1995–1997 m. sukurtas muzikinės TV laidos „Pageidavimų koncertas“ scenografijas, taip pat naujausius akvarelės darbus.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kituose medijų kanaluose patyčių tema girdima gana dažnai. Tai yra viena opiausių visuomenės problemų, paliekanti nepataisomą žalą augančiam žmogui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apskritojo stalo diskusijoje gvildeno patyčių registravimo ir pagalbos teikimo problemas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą dokumentiniais filmais ir diskusijomis istorijos tema bus sujungtos dvi nacionalinės šventės. Istorinis laikotarpis nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ragina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pirmą kartą pristato diskusijų istorijos tema ir dokumentinių filmų ciklą „Iš naujausios Lietuvos istorijos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia aktyviai dalyvauti diskusijoje apie patyčias. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis organizuoja viešąją konsultaciją dėl patyčių registravimo ir pagalbos teikimo ir kviečia dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje „(Ne)praneštos patyčios – kaip paskatinti vaikus atsiverti ir gauti pagalbą?“

Vasario 28-ąją jau dvyliktą kartą visame pasaulyje šimtai pacientų organizacijų minės tarptautinę Retų ligų dieną. Šių metų Retų ligų dienos tema – bendri sveikatos ir socialinės priežiūros veiksmai (angl. bridging health and social care). Jos tikslas – atkreipti dėmesį į medicinos ir socialinių paslaugų koordinavimo svarbą, sprendžiant kasdienes retomis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimų problemas, paskleisti kuo daugiau informacijos apie retas ligas.

Vilniaus knygų mugėje Bičiulių dieną, vasario 21 d., pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliografijos kolektyvo parengtas leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1“. Pirmoji nacionalinės bibliografijos rodyklės dalis skirta lietuvių periodinių poligrafiniu būdu spausdintų leidinių bibliografinio tyrimo rezultatams apibendrinti. Ji apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Leidinys geografiškai aprėpia visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus. Ten, kur buvo lietuvių, jie leido savo periodinius (laikraščius, žurnalus, biuletenius), tęstinius ir vienkartinius leidinius. Dokumentuotas ir bibliografiškai apibendrintas periodinės spaudos gyvenimo veidas sugulė šiame leidinyje.

Esi vienuoliktokas arba dvyliktokas? Šiais metais pirmą kartą dalyvausi prezidento rinkimuose? Nežinai, kokia yra rinkimų sistema, kokios prezidento galios, kas kandidatuoja? Visi atsakymai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtame edukaciniame žaidime „Mano klasė renka Lietuvos prezidentą“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atnaujintą popietę „Poilsio valanda su muzika“. Vasario mėnesį rengiamas išplėtotas edukacijų, skirtų susikaupimo, sutelktumo įgūdžiams tobulinti, ciklas. Prieš praktinę dalį bus trumpai apžvelgta muzika, skirta kontempliacijai ar galinti paveikti nusiteikimą, padėti lavinti dėmesį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą. Apsipratus su kompozicijos pagrindų užduotimis, kviečiame pamažu drąsiau rinktis išraiškos formas ir plėsti vidinį požiūrį. Tinkamai suvokus, kokia galėtų būti kompozicija, kurti galima ne tik dažais, bet ir kūrinių fragmentais. Žurnalo nuotraukos detalę, seno laikraščio iškarpą ar audinio atraižą galima komponuoti viename paveiksle. Tai koliažas, viena iš atviresnės meninės kalbos išraiškų. Taip atrandami nauji meninės raiškos keliai.