Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus ir žinomas platesnei, ne lietuvių auditorijai?

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave (Wroclaw, Lenkija) vyks 83-ioji IFLA konferencija „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Prieš šį reikšmingą tarptautinį įvykį Nacionalinėje bibliotekoje rengiama IFLA lydinčioji konferencija. Joje viena iš nagrinėjamų temų – istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo ir skatinimo problemos. Prisidėdama prie prasmingo tarptautinio įvykio laukimo, Nacionalinė biblioteka kreipėsi į žinomus Lietuvos žmones, prašydama pasidalinti mintimis apie genealogijos ir giminės istorijos žinojimo svarbą. Savo nuomonę išdėstė mokslininkai, istorikai, žurnalistai, ekonomistai. Dalinamės jų atsakymais.

Visus, pavargusius nuo prastų orų ir prarandančius viltį prie jūros sulaukti saulės ir šilumos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia apsilankyti čia iki rugpjūčio pabaigos veiksiančioje tradicinėje karikatūrų parodoje.

Interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi, pasitinkant IFLA konferenciją

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendradarbiavimas su verslo struktūromis tęsiasi, džiaugiamės regimais jo rezultatais ir teikiama nauda. Vienas iš pavyzdžių – partnerystė su UAB „Labostera“, teikiančia įrangą pramonei ir mokslui. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Dar vienas rugpjūčio penktadienis prieš akis, o penktadienio pietų patiekalas Nacionalinės bibliotekos kino klubo lankytojams jau žinomas. Puikus filmas. Lietuvių kūrėjų filmas. Gurmaniškas kūrinys akims. Gal kolegos nepyks, jei pusvalandžiu pavėluosite sugrįžti po pietų – juk rodysime garsųjį režisieriaus Kristijono Vildžiūno 2006 m. sukurtą filmą „Aš esu Tu“ (angl. You am I). Jei pyks, atsiveskite ir juos.

Visus, besidominčius Lietuvos ir lietuvių diasporos pasaulyje istorija, kviečiame apsilankyti unikalioje parodoje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, milijonai civilių gyventojų buvo priversti palikti savo gimtąsias šalis. Pasak mokslininkų, Vakarų Europoje šią masinę tremtį simbolizavo 260 DP (angl. Displaced Persons, liet. – perkeltieji asmenys) stovyklų. Kilnojamojoje parodoje atspindėta Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių leidybinė veikla ir ryžtas kurti sudėtingomis sąlygomis.

Kalba – ne tik bendrauti padedantis įrankis. Tai nepaprastai įdomi daugiasluoksnė struktūra, kurioje užkoduota ją puoselėjančios ir auginančios tautos patirtis – istorija, kultūra, susidūrimai su svetimšaliais ir jų pėdsakai. Kitų kalbų nepaveikta, „švari“ kalba – taisyklės išimtis. Tiesą sakant, Europoje „grynų“ kalbų beveik nėra. Vien atsivertę žodynus, nesunkiai atseksite skirtingų kalbų tarpusavio įtakas. Pvz., prancūziškus žodžius, radusius savitas formas vokiečių kalboje, ir atvirkščiai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato naujieną – ekskursijas po šiuo metu Parodų salėje eksponuojamą parodą „Grubi linija“ su jos autoriumi Andriumi Zakarausku. Tapytojas šioje kelionėje taps gidu, pasirengusiu atsakyti į lankytojų klausimus.

Pripažindamas reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Reformacijos metais. Pasak mokslininkų, prieš 500 metų įsižiebusi reformacija negrįžtamai pakeitė Europos istoriją ir kultūrą, padėjo pamatus šiuolaikinei Vakarų civilizacijai, pakeitė visuotinės Bažnyčios veidą ir paliko neišdildomą žymę Lietuvos istorijoje. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiai sukakčiai minėti organizuoja kelis renginius. Vienas jų – išskirtinė paroda „Maištaujanti knyga“, kuri vyks lapkričio–gruodžio mėnesiais. Prisidėdama prie prasmingo jos laukimo, biblioteka rengia tris „vieno eksponato“ (vienos to laikotarpio knygos) parodas.

Rugpjūtį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente mažųjų lankytojų ir jų šeimų bei bičiulių laukia trys parodos. Visos jos kvies pažinti, domėtis, įminti mįsles, dalytis pamėgtais skaitiniais... Patogu, kai juos gali susirasti šalia esančiose bibliotekos lentynose. Užsukite.

Nepraleiskite unikalios galimybės susipažinti su visame pasaulyje populiaria japonų mokslininko Shinichi Suzuki (1898–1998) sukurta talentų lavinimo metodika ir gauti keletą žinomo smuiko pedagogo Christophe’o Bossuat (Prancūzija) grojimo pamokų.

Ar galima kalbėtis su Dievu? Kas yra apsireiškimas? Šiuos klausimus svarsto septynerių metų Jonukas, važinėdamas traukiniu po garsiąsias apsireiškimų vietas Šiluvoje, Keturnaujienoje, Lurde (Prancūzija) ir Fatimoje (Portugalija). Užeikite į Nacionalinę bibliotekoje perpiet pamaitinti sielos – filmas trumpametražis, juo paskaninę pietus neužtruksite.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 5 (skaityti PDF ›).

Liepos 27–29 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyko 10-asis tarptautinis seminaras „Jūra ir vaikų literatūra“. Į tradicinį renginį, kas dvejus metus organizuojamą Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos asociacijos (angl. International Board on Books for YoungPeople, IBBY) Lietuvos skyriaus ir Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento, susirinko vaikų literatūros ir skaitybos specialistai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta 19-oji vieno iš labiausiai vertinamų jaunosios kartos tapytojų Andriaus Zakarausko solo paroda „Grubi linija“. Atvykusieji į parodos atidarymą turėjo progą pabendrauti su tapytoju, skambėjo Tautvydo Bajarkevičiaus kurta muzika.

Pradžioje norėtume užminti mįslę: manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. Įprastas atsakymas turėtų būti „lietus karštą dieną“, tačiau, juokaudami ir atsižvelgdami į mūsų klimato realijas, galėtume sakyti „lietuviška vasara“. Ir mūsų parengtame jungtiniame žurnalo numeryje žodis „vasara“ šmėkščioja gana dažnai. O šalia jo tiks „poilsis“, „žaidimai“, „jūra“, „kelionės“. Kalbant kompiuterijos terminais, kaip tik šie raktažodžiai padės apsispręsti, ką skaityti žurnale.