Atėjus rudeniui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento durys varstomos vis dažniau. Čia knygų pasaulį randa ne tik pavieniai jaunieji skaitytojai, bet ir moksleivių ar darželinukų grupės. Šis kvietimas skirtas būtent joms: susipažinkite su šio departamento 2017–2018 mokslo metais teikiamomis paslaugomis ir aktyviai jomis naudokitės.

Kviečiame į tradiciniais tapusius, praėjusį Nacionalinės bibliotekos žiemos sezoną muzikos gerbėjų puikiai įvertintus susitikimus, skirtus roko muzikai, jos įvairovei ir istorijai pažinti.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Turime jums tris svarbias geras žinias. Nes gerų žinių nebūna per daug.

Sveiki visi, mėgstantys džiazą, – į jus kreipiamės ne šiaip sau: Nacionalinė biblioteka tęsia paskaitų ciklą apie džiazo legendas, kurių 100-osios gimimo metinės rikiuojasi šių metų dienose. Praeitą sezoną kalbėjomės apie pianisto ir kompozitoriaus Thelonious Monko, trimitininko Dizzy Gillespie, kompozitoriaus ir saksofonininko Jano Garbareko ir dainininkės Ellos Janes Fitzgerald muzikinį palikimą. Kviečiame sugrįžti į rudens ritmą ir susipažinti su dar vienu džiazo atlikėju, spalvinga ir savita asmenybe – Taddu Dameranu (1917–1965 m.).

Žydų Naujųjų metų (Roš ha-Šana) išvakarėse Nacionalinėje bibliotekoje svečiuosis knygos „Sava Jeruzalė“ autorė, buvusi Lietuvos, o dabar – Izraelio nacionalinės bibliotekos bendradarbė, vertėja Olga Lempertaitė.

Kai 1995 m. Vilniuje, skvere prie Visų šventųjų bažnyčios, buvo atidengtas bronzinis paminklas „Seserys“, skirtas Lazdynų Pelėdos atminimui, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė rašė, kad sukurtas paminklas „ne tik įžymioms rašytojoms, bet ir moterims kūrėjoms. Ne tik rašytojoms, bet ir seserims, nes seserystė arba brolystė yra vienas pačių gražiausių žmonių dvasinių ryšių. Tai paminklas, kuriame jaučiamas amžinas Žemaitijos kelias į Vilnių. Su klumpėmis, kraičio skryniomis, su namais.“

Kviečiame į išskirtinius Nacionalinės bibliotekos kino pietus, perkelsiančius žiūrovą iš lietingų Vilniaus gatvių į Indonezijos džiungles.

Pristatome jaunąjį Lietuvos dizainerį Simoną Palovį ir jo projektą „WEE!“

Kviečiame į kūrybines edukacines dirbtuves. Susirinkusius supažindinsime su ekslibrisų istorija, pateiksime vaizdinės medžiagos ir literatūros, suteiksime galimybę patiems susikurti savo knygos ženklą, išraižyti ir jį nuo lino raižinio atsispausti.

Turime jums staigmeną. Akmenukų iš Baltijos pajūrio! Tiesa, jie kol kas beveidžiai ir laukia jūsų teptukų prisilietimų. Kviečiame į estetinio malonumo ir praktinės naudos suteikiančias kūrybines dirbtuves Nacionalinėje bibliotekoje.

Pažinimas – it namas su daug langų. Kuo daugiau jų atveri, tuo daugiau vidun patenka šviesos. Nacionalinės bibliotekos saugomais ištekliais galima sėkmingai pralupti daug sunkių langinių – net ir į tolimas kultūras. Rugpjūtį atsisveikinę su didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusiu Izraelio kino ciklu, norime sukauptu geru dalytis toliau. Kviečiame atvykti į dokumentinių filmų apie Korėjos menus ir žymiąją kinų operą peržiūras. Šviesa kris iš Rytų…

Nacionalinė biblioteka siūlo pasinerti į animacijos magiją. „Kiekvienas animatorius yra magas, o animacija – mistika, t. y. neegzistuojančio pasaulio, svajonių ir vizijų fiksavimas, – sako garsi Lietuvos animatorė Jūratė Leikaitė. – Pradėdama kurti filmą jaučiuosi neįprastai, nes nežinau, kas laukia – buriu, kuriu...“ Kviečiame atvykti į vieną iš dviejų J. Leikaitės kūrybos vakarų ir susipažinti su jos veiklą lydinčiais burtažodžiais.

Rudenėjant bibliotekų bendruomenę pradžiugino jau 3-iasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos (LNB) mokslinių straipsnių rinkinio „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“ tomas, kurį parengė LNB Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus tyrėjai. Leidinyje publikuojami du straipsniai, jų autoriai – Elvyda Skuodytė ir dr. Petras Biveinis. Tomo mokslinė redaktorė – dr. Jurgita Rudžionienė (LNB), vertingais pastebėjimais pasidalino recenzentai dr. Jaroslavas Dvorakas (Klaipėdos universitetas), dr. Marija Prokopčik (Vilniaus universitetas) ir dr. Rasa Januševičienė (Lietuvos aklųjų biblioteka).

Pagaliau klasikinį lietuvių poezijos kūrinį, Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“, ir po tiek metų vis dar tebejaudinantį daugiaprasme „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“ metafora, galima skaityti ir ispaniškai. Prieš porą metų Kristijono Donelaičio „Metus“ į ispanų kalbą išvertusi Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto docentė Carmen Caro Dugo šiandien džiaugiasi dar vienu ispaniškai suskambėjusiu lietuvišku kūriniu. Kviečiame visus susidomėjusius į knygos sutiktuves.

Tomas Venclova – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Šiais metais T. Venclova švenčia 80-metį – šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas vakaras „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir pats poetas, buvo aptartas T. Venclovos indėlis į kultūrą, jo darbų bei minties tęstinumas šiandieninėje Lietuvoje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Minint Tomo Venclovos aštuoniasdešimties metų sukaktį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojama diskusija kviečia apmąstyti T. Venclovos – poeto, akademiko, publicisto, visuomenės veikėjo – indėlį į kultūrą, jo darbų bei minties tęstinumą šiandieninėje Lietuvoje. Diskusijoje dalyvaus Tomas Venclova, Paulius Gritėnas, Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys ir Saulius Vasiliauskas. Diskusiją moderuos dr. Aurimas Švedas. Jūsų dėmesiui būsimo renginio dalyvių mintys apie T. Venclovą.

Ką iš tiesų žinome apie arabų kultūrą? Kokią mūsų turimų žinių dalį vis dar sudaro įvairūs mitai ir prietarai, kiek besąlygiškai priimame žiniasklaidos piešiamus šios tautų grupės portretus? Jei vis dar klaidžiojame „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakose, kviečiame bent vieną šių naktų paversti diena.