Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) Genealogijos ir lokalinės istorijos sekcija kartu su Azijos, Okeanijos, Informacinių technologijų sekcijomis ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutu kviečia dalyvauti rugpjūčio 16–17 d. vyksiančioje IFLA lydinčiosios konferencijos jungtinėje atvirojoje sesijoje tema: „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“.

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, kuriame demonstruojami P. Klimo sūnaus užfiksuoti kadrai iš P. Klimo ir kitų užsienyje Lietuvos Respublikai atstovavusių žymių diplomatų gyvenimo.

Artėjantį pirmadienį Nacionalinės bibliotekos Meno erdvė sulauks septynių svečių. Septynių jaunų dizainerių, ką tik baigusių studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jie mūsų ir jūsų akims padovanos septynis savo žvilgsnius, įkvėpimus ir kūrybos būdus.

Duomenų privatumas darosi vis aktualesnis tiek privačiame, tiek viešajame, tiek akademiniame sektoriuje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su organizacija „Geens.com“, kuri veikia iš Belgijos, ir VšĮ „GO Vilnius“ organizavo simpoziumą, kurio esmė – papasakoti apie duomenų privatumą (angl. data privacy) ir jo svarbą. Renginyje dalyvavo universiteto specialistai, viešojo ir privataus sektoriaus atstovai.

„Liūnė Sutema – viena ryškiausių vadinamųjų „bežemių kartos“ neornamentuotos generacijos poetė, – taip savitą poetę apibūdino literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja Viktorija  Daujotytė. – Tai prarastos žemės, prarasto pasaulio reiškėja. Savosios žemės praradimą, savosios kultūros nutolimą ji bandė įveikti suformuluodama tezę „nebėra nieko svetimo“. Manau, kad ši jos formuluotė dabartiniame pasaulyje apskritai įgyja naują reikšmę. Tokie unikalūs poezijos reiškiniai, tokie poetai yra sunkiai perimami... Jie – tarsi atskiri žemynai. Liūnės Sutemos unikalumas ir yra tas atskiras jos poezijos žemynas.“

Asociacija LATGA praėjusią savaitę Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2016 m. ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių autorių ir knygų dešimtukai. 

Liepos 3 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusią tarptautinę konferenciją „Žurnalistų saugumas: nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“, kurioje aptarta žurnalistų saugumo padėtis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione, naujausi žurnalistų veiklai kylantys iššūkiai ir galimos tarptautinio atsako priemonės.

Įpusėjus vasarai, ne visi ganomės laukuose ar pajūryje. Kai kurie liekame ištikimi miesto gatvėms ir įvairiai protui bei rankoms neleidžiančiai apsnūsti veiklai – juk įtemptu darbymečiu tam nuolat trūksta laiko. Aktyviems Nacionalinės bibliotekos bičiuliams siūlome registruotis į liepos mėnesį organizuojamas veiklas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks antrasis Pasaulio baltarusių susitikimas, kuriame Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai, visuomenės veikėjai aptars bendrą šių šalių istoriją, kultūrinius ir socialinius saitus.

Ne vienas, išsiruošę žemuogiauti, suverdavome kvapias miško uogas ant smilgos. O štai poetė Jurgita Jasponytė prisipažino biblioteką įsivaizduojanti kaip raištelį, ant kurio veriami įvairūs karoliukai. Kas jos vaizduotėje sudaro tą bibliotekos vėrinį? Kaip ji vertina šiuolaikinio gyvenimo kasdienybės skatinamus pokyčius bibliotekoje? Apskritai – ko lankytojai ir ypač vaikai tikisi iš bibliotekos? Šio numerio #Gyvožodžio šeimininkė – Zigmo Gėlės premijos laureatė ir bibliotekos darbuotoja J. Jasponytė.

Birželio 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimas: rezultatai ir perspektyvos“. Gausiai garbių svečių sulaukusioje konferencijoje suinteresuotieji asmenys buvo informuoti apie daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo eigą ir pasiektus rezultatus, pristatytos sėkmės istorijos. 

Birželio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje pristatyti projekto „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“ tarpiniai rezultatai.

Pasirodė nauja bibliografijos informacinė rodyklė „Bibliotekininkystės naujienos“ 2017 m. Nr. 4 (skaityti PDF ›).

Birželio 28 d. Nacionalinėje bibliotekoje Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė skaitė paskaitą „Žydų paveldo tyrimai ir sklaidos projektai Vilniaus universitete“. Tai – antroji paskaita iš Judaikos tyrimų centro inicijuojamo projekto „Žinių apie žydų kultūros paveldą stiprinimas: akademinių paskaitų serija“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato antrąjį leidinį iš ciklo „Nepriklausomybės archyvai“, skirto mūsų valstybingumo sukakčiai paminėti. Vasario mėnesį supažindinome visuomenę su paskutiniu tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu. Antroji pasirinkta asmenybė – diplomatas Petras Klimas, turėjęs stiprią įtaką mūsų tautos prisikėlimui.

Ramūnas Greičius – vaidybinio ir dokumentinio kino režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir teatro fakulteto dėstytojas, Europos kino akademijos narys, vienas garsiausių lietuvių operatorių, kūręs daugiau nei 20 filmų Lietuvoje ir užsienyje. Siūlome puikią progą susipažinti su šia asmenybe – laukiame jūsų R. Greičiaus kūrybos vakare ir filmo „Baltos dėmės mėlyname“ peržiūroje.

2011 m. žiūrovų akis pasiekęs Giedrės Žickytės filmas pasakoja istoriją apie pokštą, iškrėstą devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o per naujametinį Kauno jaunųjų architektų karnavalą juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą.

Gintaras Šeputis – vienas Lietuvos videomeno pradininkų, siejamų su XX a. IX deš. pabaigos – X deš. pradžios savita Šiaulių tarpdisciplininio meno scena. Kviečiame į susitikimą su šia asmenybe – padiskutuosime apie videomeną, drauge peržiūrėsime 50 minučių iki šiol viešai nedemonstruotų vaizdo įrašų.

„Manau, kad poezija pasirenka poetą, o ne atvirkščiai. Juk žinome, kad, atsidūrę šioje žemėje, pradedame linkti į tai, ką labiausiai mėgstame. Bet būna, kad dėl įvairių priežasčių, nepaisydami įgimto talento ar akivaizdžių gabumų, žmonės nusigręžia nuo savo pomėgių ar nueina kitu keliu – pasirenka sau ne taip jau artimą profesiją. Galima, kaip ir mano atveju, suderinti pragyvenimo šaltinį (dietologės profesiją) su sielos kalba – poezija.“ (Lidija Šimkutė-Pocienė)