Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – humanitarinių mokslų daktarai Živilė Nedzinskaitė ir Darius Antanavičius. Tai reti šiais laikais mokovai, skaitantys, rašantys ir šnekantys lotynų kalba. Abiejų darbai susiję su Kražių jėzuitų kolegijos paveldu. Mokslininkai pristato dvi jų parengtas knygas: „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino“ ir „Buvusios Kražių kolegijos 1803 m. knygų sąrašą“. Pirmajame leidinyje išspausdinti aštuoni Kražių jėzuitų kolegijos retorikos klasės studentų prozos darbai iš 1695 m. sudarytos rankraštinės knygos. Visas lotynų kalba parašytas rankraštis ilgus metus saugotas ir tebesaugojamas Krokuvos universitete kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje. Pasak dr. Ž. Nedzinskaitės, tai labai svarbus LDK raštijos paminklas, juolab kad rankraštis išliko visas — kas retai būna. Rankraštį sudaro poezijos ir prozos tekstai, sukurti pagal pavyzdžius, išdėstytus per paskaitas.

Spalio 4–5 d. Rostoke, Vokietijoje, vyko tarptautinis asociacijos „Bibliotheca Baltica“ simpoziumas „Dalijimasis šaltiniais: naujos technologijos bibliotekoms, archyvams ir tyrėjams“ (Sharing the sources: innovative technologies for libraries, archives and research communities), kuriame atminties institucijų atstovai kartu su informacinių technologijų specialistais turėjo galimybę aptarti  naujausius teorinius kultūros paveldo skaitmeninimo metodus ir siūlomus pažangiausius jų panaudos būdus.

Vaizdo paskaitų ciklas „Konflikto genezė“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje atidaroma Lietuvos kino dailininkės Viktorijos Bimbaitės darbų paroda. Šiemet V. Bimbaitei būtų sukakę devyniasdešimt metų. Kviečiame susipažinti su parodoje eksponuojamais filmų kostiumų eskizais, taip pat išvysite teatro dekoracijų, autorės tapybos darbų, autorinių atvirukų, knygų iliustracijų, dizaino pavyzdžių. Daugelis darbų eksponuojami pirmą kartą. Taip pat, kviečiame prisiminti kino dailininkės V. Bimbaitės kūrybą lietuviško kino klasikoje. Lietuvos kino centras suteikė galimybę bibliotekos lankytojams pamatyti „Auksinės lietuviško kino kolekcijos“ restauruotus filmus: „Riešutų duona“ ir „Gražuolė“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Daugelis elektroninės šokių muzikos gerbėjų turbūt pamena seniau nei prieš dešimtmetį vykusius vakarėlius klubuose „Helios“, „Galaxy“ ar „Gravity“. Stroboskopo šviesos, trankūs ritmai, lietas prakaitas, grįžimas paryčiais namo – prie viso to daug prisidėjo diskžokėjų duetas „Ryralio DJs“. Koncertuose skambėję hitai atsidūrė iš pirmo žvilgsnio kiek neįprastoje vietoje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sales okupavo kinomanai. Ypatinga spalio mėnesio kino programa susideda ne tik iš nepatogaus, skatinančio mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius kino, bet ir iš tuometinės Čekoslovakijos filmų, kurie buvo uždrausti sovietų režimo.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ketvirtadienį pakvietė šalies savivaldybių vadovus, jų atstovus aptarti galimybių ir priemonių didinti savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus.

Ar gali mažytis Paršelis rašyti eiles, o Karvė čiuožti pačiūžomis?

Visuomeninė grupė „Už Konstituciją“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė valstybės reikalais besidominčius piliečius į atvirą diskusiją. „Lietuvos problema, kad mes per mažai diskutuojame apie Konstituciją. Valstybės politiniame lauke aiškiai matyti siekis keisti Konstituciją taip, kaip patogu kuriai nors politinei jėgai, ir mums kelia nerimą, kad šis augantis noras nėra lydimas nuodugnesnių diskusijų visuomenėje“, – būtinybę rinktis ir viešai diskutuoti nusakė istorikas, žurnalistas ir grupės „Už Konstituciją“ steigėjas Bernardas Gailius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje apie lietuvišką ašaringumą ir kitas jausmingumo formas literatūroje ir gyvenime, šių reiškinių pozityvią ir negatyvią įtaką kalbėjosi humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Rita Repšienė ir Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ skaitytojus pakvietė į Michaelo Wolffo knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymą. Susirinkusieji mėgino įminti mįslę: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

„Amerikos lietuviai visada buvo Lietuvos ir jos žmonių užtarėjai ir jų balsas pasaulyje“, – šių metų vasarą leidyklos „Vaga“ išleistoje dokumentų knygos įžangoje rašo jos sudarytoja, ilgametė JAV lietuvių bendruomenės (LB) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, dabartinė Valdovų rūmų paramos komiteto JAV pirmininkė Regina Narušienė.

Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas pastaraisiais metais sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio ir palaikymo. Dvigubos pilietybės įteisinimas įvardintas kaip viena „Idėjų Lietuvai“, o globalią Lietuvos diasporą vienijanti Pasaulio lietuvių bendruomenė pilietybės išsaugojimą nurodo kaip strateginį tikslą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukūrė elektroninį kūrinių teisių ženklinimo įrankį cc.lnb.lt, skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal tarptautines „Creative Commons“ licencijas ir „Rights Statments“ pareikštis, naudojamas kultūros paveldo objektų skaitmeninėje platformoje „Europeana“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Elektronikos platintojų asociacija (EPA) kviečia visus tėvelius su vaikais ir jų mėgstamais bei neveikiančiais elektronikos žaislais apsilankyti dirbtuvėse PATS SAU. Renginys skirtas vaikams lavinti, bus aiškinama, kodėl reikia saugoti žaislus, nereikalingus – padovanoti, sugadintus – pataisyti arba išmesti į jiems skirtus specialius konteinerius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų sėkmingai veikia Valdorfo pedagogikos mokyklos ir darželiai, taip turtindami kultūrinį Lietuvos kontekstą. Šios pedagogikos pagrindas yra antroposofinė pasaulėžiūra.  Šia pasaulėžiūra remiasi ir antroposofinė medicina, kuri yra pagrįsta šiuolaikiniu mokslu, tačiau yra unikali tuo, kad žvelgia į žmogų kaip visumą. Antroposofinėje medicinoje skiriamas vienodas dėmesys paciento kūnui, sielai ir dvasiai,  o diagnozuojant ir gydant atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus biografiją.

Vilniaus tarptautinis „Rotaract“ klubas „VIRACT“ yra pasaulinės „Rotary“ bendruomenės dalis. Klubo veikloje dalyvauja įvairių sričių profesionalai, kurie savo stipriausiomis savybėmis prisideda prie esamų ir naujų projektų įgyvendinimo. Kol kas juos vienija 12 veiklių narių.

Rugsėjo 27–28 dienomis Azerbaidžano nacionalinėje bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Inovacijos nacionalinėse bibliotekose kaip pokyčių ir plėtros kryptys“ (Innovations in national libraries as the basis of changes and the direction of development), skirta bibliotekos 95 metų jubiliejui. Jos plenarinėje sesijoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas skaitė pranešimą „Lietuvos nacionalinė biblioteka – moderni atminties saugojimo institucija“ (National library of Lithuania – modern state memory institution). Pranešime pristatyta Nacionalinės bibliotekos strategija iki 2020 m., vykdomos veiklos ir įgyvendinami projektai. Svarbiausias akcentas – Nacionalinės bibliotekos projektų inovatyvumas. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos, Kataro ir Turkijos nacionalinių bibliotekų patirtims.