Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į šiais metais išleistos humanitarinių mokslų daktaro Aleksandro Guobio apysakos „Ilgesio dainos“ pristatymą ir susitikimą su autoriumi.

Balandžio 6-oji kalendoriuje įrašyta kaip Saugaus eismo diena. Lietuvoje ji minima kasmet nuo 2006 metų. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos Respublikos susisiekimo  ministerija linki saugių kelionių ir ragina šią dieną šalies gyventojus dar labiau saugotis keliuose ir saugoti kitus. Keliuose visiems reikia būti atidiems, atsakingiems ir geranoriškiems, elgtis pagarbiai ir pagal visas saugumo taisykles, nuoširdžiai rūpintis mažaisiais eismo dalyviais.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje – knyga „Kairieji jaunahėgelininkiai: tarp romantizmo ir diktatūros“, jos autorius Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir jį kalbinantis Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Pokalbis vyksta įtaigaus F. Engelso piešinio fone. Tai karikatūra, kurioje pavaizduoti beveik visi knygos veikėjai: Maxas Stirneris, Arnoldas Ruge, Ludwigas Buhlis, Edgaras Baueris ir kiti. Du jaunuoliai piešinyje akivaizdžiai mušasi, bet knygos autorius tai pavadina „normalia diskusija tarp profesionalų“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skaitykloje balandžio 10 d. atidaroma paroda „Švietėjas, diplomatas, patriotas“, skirta Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, teisininko Kazimiero Bizausko 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

Minėdami 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo Thomo Hobbeso (1588–1679) gimimo metines, balandžio 5 d. kviečiame į filosofo Viliaus Dranseikos (Vilniaus universitetas) paskaitą „Thomas Hobbbesas ir jo „Leviatanas“. Didžiuojamės, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose saugomas originalus vieno žymiausių politinės filosofijos veikalų leidimas: 1651 metais Londone išleistas „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil). Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys balandžio 3–8 d. bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Operos mėgėjų klubas kviečia dar kartą prisiminti ir pagerbti Virgilijų Noreiką ­– legendinį lietuvių operos solistą, kurio meninės, kūrybinės ir pedagoginės veiklos pervertinti neįmanoma. Tai, ką šis žmogus sukūrė Lietuvos operos scenoje, tebežavi ir stulbina jo talento gerbėjus, net ir pasaulinio operos meno kontekste.

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos spaudos konferencija. Joje buvo pristatyta rudenį pasirodysiančio naujo fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ koncepcija, eiga, partneriai ir lūkesčiai.

Šiemet balandžio 5 d. minime 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo Thomo Hobbeso  (1588–1679), politinės filosofijos pradininko, gimimo metines.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos viešnia – filosofė, Gedimino technikos universiteto docentė Nida Vasiliauskaitė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į susitikimą su talentingu menininku, vitražistu Konstantinu Eugenijumi Šatūnu. Meno erdvėje dailininkas pristato savo architektūrinių vitražų fotografijų ir parodinių vitražų ekspoziciją.

Balandžio 5–7 dienomis į Vilnių grįžta 50-asis Lietuvos jaunųjų filologų konkursas. Pirmasis renginys įvyko 1965 metais. Jo iniciatoriai – tuometinės Švietimo ministerijos inspektoriai Aleksandras Ramanauskas ir Vytautas Jakelaitis. Jų idėją rėmė Rašytojų sąjunga ir „Moksleivio“ žurnalo redakcija. Pirmasis konkursas surengtas Vilniuje, o vėliau jis kasmet keliavo po įvairius Lietuvos miestus ir rajonus. Skaityti ir vertinti moksleivių kūrybinius darbus kviečiami žinomi knygų autoriai ir vertėjai, literatūros, kalbos mokslų specialistai, tautosakininkai. Vertinimo komisijose dirbo šviesaus atminimo žmonės: Elena Bukelienė, Marcelijus Martinaitis, Onė Baliukonytė, Jonas Strielkūnas, Alma Karosaitė, Valdas Kukulas, Antanas Ramonas, Vaidotas Daunys, kalbininkas Aleksandras Vanagas, tautosakininkas Norbertas Vėlius.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Į mūsų platumas sugrįžtant saulei, sunku nepagalvoti apie nuolatinį laiko ratą, kuriame sukamės tarp kasdienių darbų, kartkartėmis stabtelėdami pasidžiaugti nuveiktais valstybei ar skaitančiai visuomenei svarbiais darbais, su draugais ar bendradarbiais paminėti reikšmingų datų ar tiesiog nuoširdžiai švęsti pavasario švenčių.

Sveikinu kiekvieną ir visus, kurių darbai, žodžiai ir mintys daro geresnę mūsų Nacionalinę biblioteką, Lietuvą, pasaulį. Švenčių dienomis turime galimybę sulėtinti savo dinamiško gyvenimo tempą. Geros valios suvienyti, atgimimo stebuklo įkvėpti šeimos ir artimųjų būryje linkėsime vieni kitiems ramybės, sveikatos ir darnos.

Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia Lietuvos viešųjų bibliotekų kvalifikacijos kėlimo projektų ciklą ir pradeda įgyvendinti projektą „Lietuvos bibliotekų specialistų elektroninių paslaugų skaitmeninės rinkodaros kompetencijų stiprinimas“, finansuojamą Kultūros rėmimo fondo lėšomis.

Kovo 29 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lokarno (Šveicarija) meno galerijos vadovu Arminio Sciolli ir Lietuvos ekspozicijos „EXPO’2017“ parodoje komisaru Romu Jankausku.

Vilniaus „Perkūno“ Rotary klubas kovo 26 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengė kasmetinį labdaringą vaikų, turinčių negalią, priešinių aukcioną.

Tampa gražia tradicija pristatyti naują lietuvišką plokštelę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o šiame renginyje – naujų plokštelių visa gausa. Kaip ir garbingų svečių. Laukiame melomanų.

„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.

Nepraleiskite unikalios progos. Nacionalinės bibliotekos eilinėje kino popietėje – neeilinė peržiūra. Jūsų dėmesiui – Andriaus Mamontovo klipų retrospektyva (1989–2004) filme „TV dainos“. Po filmo galėsite dalyvauti viešame edukaciniame renginyje „Vaizdo klipai“.