Dažnai girdime ir džiaugiamės žmonėmis iš viso pasaulio, kurie daro gerus darbus, – filantropai, mecenatai, savanoriai, dideles pinigų sumas aukojančios žvaigždės ar įvairius fondus įkuriančios įžymybės. Vis dėlto gerų ir drąsių poelgių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė gerus darbus, nors ir buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet savo šeimos narių gyvybėmis. Tai Lietuvos piliečiai, Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu jie įrodė, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę.
Per pastaruosius 200 metų Vilnius išgyveno esminius politinio statuso, socialinius ir demografinius pokyčius: nuo Rusijos imperijos provincijos miesto, Vokietijos okupuoto administracinio centro, Lenkijos provincijos centro, nepriklausomos ir sovietų okupuotos Lietuvos sostinės iki Europos Sąjungos šalies sostinės. Šiuo laikotarpiu keitėsi ir miesto gyventojų sudėtis, ir jų tapatybė, taip pat socialinis ir kultūrinis miesto veidas.
Praėjus beveik 33-iems metams po 1991 m. sausio įvykių, artėjančios Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia dalyvauti atsiminimų rašymo akcijoje.
Nacionalinė biblioteka pradėjo vykdyti pirmąją nacionalinę komunikacinę skaitymo ambasadoriaus kampaniją. Pasitelkus žinomą vaikų ir paauglių literatūros kūrėją siekiama populiarinti skaitymą – naudingą ir pozityvią veiklą. Tikimasi, kad skaitymo ambasadorius įkvėps skaityti, švies visuomenę, ypač tėvus, globėjus, ugdytojus, apie įvairiapusę skaitymo naudą vaikams ir ne tik. Projektas yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, priemonė.
Mokymai skirti studentams, mokslininkams, bibliotekų specialistams ir visiems, kurie domisi ir naudojasi duomenų bazėmis. Specialiuose leidėjų mokymuose susipažinsite su EBSCO duomenų bazės paslaugomis, jos paieška bei funkcijomis ir sužinosite daugiau apie žurnalų paieškos įrankį, kurį turi ir Nacionalinė biblioteka. Seminarai vyks anglų kalba „Zoom“ platformoje.
2023-ieji Vilniui buvo ypatingi, bet ir po jų sukelto šventinio šurmulio išliks noras geriau pažinti miestą, suvokti jo prigimtį, raidą, tai, koks jis buvo ir kuo tapo XXI amžiuje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metų minėjimo 2023 metais planą, parengė pirmąją „Vilniaus“ bibliografijos dalį.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais leidiniais sociologijos mokslo temomis. Kviečiame susipažinti su keletu naujienų.
Sveikiname sulaukus Naujųjų Metų ir kviečiame bibliotekos lankytojus dalyvauti nuotoliniuose sausio mėnesio mokymuose.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengta ekspozicija, skirta baleto šokėjai Aliodijai Ruzgaitei (1923–2017). Kviečiame susipažinti.
Beato Furrerio kūrinį „Prophezeiungen“ balsui, bosiniam klarnetui ir akordeonui, specialiai sukurtą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, jau galima paklausyti nuskanavus QR kodą Nacionalinėje bibliotekoje. Specialus lipdukas užklijuotas ant marmurinių laiptų suoliuko.
Gerbiami lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.
Atviroji prieiga suteikia galimybę nemokamai ir nevaržomai naudotis mokslinėmis publikacijomis, tyrimų duomenimis ir kita mokslinių tyrimų medžiaga. Tai lyg neišsemiamas žinių aruodas, kurį vis papildo mokslininkai ir kurį mes, vartotojai, galime skaityti, vertinti ir naudoti savo moksliniams darbams.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido žymaus tarpukario advokato, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų pirmąją dalį „Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“. Leidinį sudarė dr. Tomaszas Błaszczakas ir Irmina Abramovienė.
Nemanau, kad kiti metai bus lengvesni, kad išvengsime sudėtingų išbandymų, nepatogių apsisprendimų, tačiau tikiu, kad žengiame į Naujuosius labiau užsigrūdinę, patyrę, geresni. Todėl tebūnie tai laikas kūrybai, empatijai ir drąsai.
Kaip dažnai patiriate nerimą, stresą, net bejėgystę iššūkių akivaizdoje? Kai kurios tokių būsenų priežastys nuo mūsų nepriklauso – jos kyla iš globalių krizių, pastaraisiais metais vejančių viena kitą; kartais force majeure ištinka ir asmeniniame gyvenime. Trečias svarbus geros savijautos faktorius yra darbo vietos klimatas. Teigiama darbuotojų savijauta didina produktyvumą, motyvaciją ir gerina bendrą darbo vietos kultūrą. Darbdavių užduotis – nuoširdžiai rūpintis darbuotojų gerove, priimti ir nuosekliai vykdyti strateginę emocinės gerovės palaikymo politiką.
Baigėsi antras šių metų Kultūros paso paraiškų vertinimas, patvirtintos 645 kultūrinės edukacijos, renginiai ir kitos kultūros bei meno paslaugos, jomis nemokamai galės naudotis 1–12 klasių mokiniai.