Šį pavasarį Telšiuose įgyvendinta dar viena Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto dalis – kultūrinės edukacijos intervencijų projektas „Mokinių kūrybinių kompetencijų ugdymas per leidybinę veiklą“. Jį vykdė asociacija „Kūrybinės ateities idėjos“. Visus šiuos mokslo metus Telšių „Kranto“ progimnazijoje vykusiu projektu stengtasi įtraukti moksleivius į laikraščio leidybos procesą – nuo turinio kūrimo iki spaudos darbų.
Gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenų bazėse kasdien galima rasti patikimų laiko patikrintų ir naujų mokslinių šaltinių, juos skaityti ir išsaugoti asmeninėse laikmenose. Visiems registruotiems vartotojams suteikiama galimybė bet kuriuo paros metu naudotis nuotolinėmis bibliotekos paslaugomis ir pasiekti visą reikiamą informaciją.
Gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuoja mokslinę konferenciją „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei.
Jau septynioliktą kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. 2021 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Gretos Dirmauskaitės „Pãžeme“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021); poezijos kategorijoje – Manto Balakausko „Apmaudas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021); knygų vaikams kategorijoje – Indrės Zalieckienės „Kaip sutramdyti žvėryną?“ (leidykla „Alma littera“, 2021); knygų paaugliams kategorijoje – Kotrynos Zylės „Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos“ (leidykla „Aukso žuvys“, 2021).
Seimui paskelbus šiuos metus Romo Kalantos metais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga rengia kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“, kuriame pristatomi filmai, gvildenantys laisvės, laisvo žmogaus, pasipriešinimo okupacijai ar tautos laisvės kovų temas.
Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lokarno (Šveicarija) meno galerijos vadovu Arminio’iu Sciolli’iu. Svečiui pristatytos naujos Nacionalinės bibliotekos veiklos aktualizuojant šalies dokumentinį kultūros paveldą ir pristatant meno raidos įvairovę, ugdant visuomenės kultūrinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kuruojamo pasaulinės parodos „Expo 2020“ Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas.
2022 m. balandžio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvei suteiktas Laimės Lukošiūnienės salės pavadinimas. Laimė Gabrielė Lukošiūnienė (1934–2021) beveik keturis dešimtmečius darbavosi Nacionalinėje bibliotekoje. Jos iniciatyva, nuo 1964 m. Nacionalinėje bibliotekoje imtos rengti meno kūrinių ekspozicijos, šalies ir tarptautinės parodos. L. Lukošiūnienė rengė iškilmingus jų atidarymus, rūpinosi, kad meno kūriniai atsidurtų tradicinėje bibliotekos erdvėje ir taip būtų ugdomas skaitytojų estetinis suvokimas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dovanoja projekto „Knygų startas“ lauknešėlius ir iš Ukrainos atvykusioms šeimoms, auginančioms 0–2 metų mažylius. Šia iniciatyva siekiama praskaidrinti pabėgėlių iš karo niokojamos šalies kasdienybę, padėti tėveliams kartu su mažaisiais atrasti skaitymo džiaugsmą ir naudą.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma išsamiausia lietuviškų ritinėlių pianolai kolekcija. Tai unikalūs lietuvių muzikinės kultūros artefaktai, mūsų muzikos istorikų ilgą laiką netyrinėti ir net neminėti. Išleisti 1920–1930 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, šie ritinėliai tapo išskirtiniu JAV lietuvių bendruomenės kultūrinės veiklos rezultatu. Ritinėliai užfiksavo ir dabar atspindi to meto mūsų tautiečių muzikinį gyvenimą, populiarų repertuarą, tradicijų tęstinumą ir tautos gyvybingumą išliekant mišrioje daugiakultūrėje ir daugiatautėje aplinkoje.
Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta tapytojos Monikos Furmanos paroda „(Ne)Įmanoma VisaTA“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka toliau leidžia Universaliosios dešimtainės klasifikacijos (UDK) vidutinės apimties lenteles, skirtas mokslinėms bibliotekoms. Gavus UDK konsorciumo leidybos licenciją, jos parengtos naudojantis UDK pagrindinio nuorodų failo (UDC Master Reference File) duomenų baze ir pagal Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriuje tvarkomą ir nuolat pildomą Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) UDK duomenų bazę. Pagal šias lenteles siūloma tvarkyti informacijos išteklių fondus, klasifikuoti dokumentus teisės temomis.
Gegužės 26 dieną bus paskelbtas tarptautinės Bookerio premijos (International Man Booker Prize) laureatas – geriausio į anglų kalbą išversto Didžiojoje Britanijoje arba Airijoje išleisto grožinės literatūros kūrinio autorius. Žinios laukia viso pasaulio literatūros bendruomenė, jos paskelbimas visad tampa svarbiu kultūros įvykiu.
Gegužės 3-ioji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Šią dieną buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija. 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas.
Gegužės 2 d. veiklą pradeda naujas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento struktūrinis padalinys ‒ Valstybingumo centras. Pagrindinė jo misija ‒ skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą, gilintis į modernios Lietuvos valstybingumo procesus. Numatomas platus centro veiklų spektras: mokslo tiriamoji, edukacinė veikla, aktualios informacijos sklaida visuomenei.
Įvykis. Praūžė Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet jos tema – „Tvari biblioteka“, tad bibliotekininkai skatinti priimti sprendimus ir veikti. Tradiciškai paskelbti geriausi 2021 m. bibliotekininkai: geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Giedrei Čistovienei, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovei; geriausio bibliotekos vadovo – Loretai Aleknienei, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei; geriausio jaunojo bibliotekininko vardas atiteko Monikai Straupytei, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėjai. Laureatės pasidalijo su žurnalo skaitytojais savo pirma reakcija sužinojus apie išskirtinį įvertinimą.
Mieli lankytojai, primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi gegužės 1 d., Tarptautinę darbininkų dieną ir Motinos dieną, biblioteka bus uždaryta.
Kviečiame bibliotekos lankytojus dalyvauti mokymuose, kuriuose išmoksite naudotis duomenų bazių paieška, pamatysite, kuo skiriasi mada ir kostiumas, sužinosite, kaip susirasti reikalingus Lietuvos teisės aktus, teismų praktikos bylas ar kitą medžiagą. Šiuo metu rengiami nuotoliniai ir gyvi mokymai bibliotekoje.