Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną – 770-ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybinius apdovanojimus 54 šaliai nusipelniusiems ir jos vardą pasaulyje garsinantiems asmenims.
Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks svarbiausias ir didžiausias renginys Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimas. Kaip ir kitose šalyse, kuriose anksčiau vyko šis susitikimas, sostinėje numatomi trumpi eismo ribojimai ir kiti įprastam miestiečių gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai. Tai daroma saugumo sumetimais.
Liepos 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje svečiavosi Lituanistikos tyrimo centro Čikagoje (JAV) valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene aptartos pastaruoju metu išryškėjusios naujos tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvos. Kalbėta apie bendras veiklas aktualinant lietuvių išeivijos kultūrinį paveldą, rankraštinių ir publikuotų dokumentų skaitmeninimo projektų galimybes, lietuvių diasporos tematikos mokslo tyrimų intensyvinimą.
Šiais metais Lietuva minėjo dvi itin reikšmingas datas – narystės NATO ir Europos Sąjungoje 19-ąsias metines.
Socialinių mokslų skaitykloje kviečiame susipažinti su naujomis knygomis informacijos bei komunikacijos mokslų tematika anglų kalba. Šios knygos ne tik praplės turimų žinių akiratį, bet ir prisidės prie asmeninio anglų kalbos tobulinimo.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka iki 2024 m. pirmininkauja tarptautiniam menų ir kultūrinės edukacijos tinklui „ACEnet“. Tinklo susitikimuose Europos menų ir kultūros edukacijos srityse dirbantys praktikai, kūrėjai ir sprendimų priėmėjai dalinasi valstybių narių patirtimi, aptaria aktualius neformaliojo švietimo klausimus ir iššūkius.
Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba švenčių dienomis, taigi liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, biblioteka bus uždaryta.
Prieššventinę dieną biblioteka dirba viena valanda trumpiau, todėl liepos 5 d. dirbsime iki 20 valandos.
Šių metų rugpjūčio 26 d. Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto sukanka 100 metų. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka liepos 3 d. pakvietė gerbiamos Nijolės bičiulius ir visus besidominčiuosius į vakarą, skirtą šiai sukakčiai paminėti. Renginyje buvo pristatyta literatūrologės, rašytojos Laimos Vincės sudaryta knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus: Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“. Joje publikuojami dviejų jaunų žmonių – Nijolės ir Juozo – meilės laiškai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2019–2024 metų planą, organizavo mokymus viešųjų bibliotekų darbuotojų kompetencijoms skaitymo skatinimo srityje gerinti.
Mokymuose sužinosite apie EBSCO duomenų bazės paslaugas. Jie skirti studentams, mokslininkams, bibliotekų specialistams ir visiems, kurie domisi duomenų bazėmis ir jomis naudojasi. Mokymai vyks anglų kalba per „Zoom“ platformą.
Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie savo darbo ypatumus pasakoja dvi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos: Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vyriausioji restauratorė-ekspertė Birutė Sivakova ir Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliografė, karo pabėgėlė iš Ukrainos Ala Kamčatna.
Birželio 30 ir liepos 1 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuskambėjo šiai erdvei sukurtas vieno įtakingiausių Europos kompozitorių austro Beato Furrerio kūrinys.
Iki rugpjūčio 14 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia susipažinti su parodos „Chameleono spalvos 2.0.“ ekspozicija. Parodoje pristatomas naujienų agentūrų TASS ir ELTA 1986–1990 m. nuotraukų archyvas, taip pat 1986‒1995 m. neformaliojo Lietuvos avangardinio meno pavyzdžiai.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga norime pasidalinti džiugia žinia – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje parengėme knygų ekspoziciją „Kilę iš Klaipėdos krašto“.
2023-ieji – kompozitoriaus, solisto, vargonininko Miko Petrausko metai (1873–1937). Sukanka 150 metų nuo jo gimimo. Lietuvos muzikos istorijos puslapiuose šis muzikas užima ypatingą vietą: jis ne tik atliko didžiulį šviečiamąjį darbą skleisdamas tautinę muzikinę kultūrą sudėtingu XX a. pr. laikotarpiu – ugdė atlikėjus, švietė klausytojus, bet ir gilinosi į lietuvių liaudies muzikos šaknis ir įtraukdavo folkloro elementus į savo kūrybą.
Birželio 27 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke Paule Kuzmickiene aptarti galimo bendradarbiavimo siekiant sukaupti ir išsaugoti Seimo paskelbtų atmintinų metų minėjimo medžiagą Nacionalinės bibliotekos kuriamose informacijos ir duomenų platformose.
Nuo gegužės pradžios „Muzika Vilniui“ pristatė jau penkių pasaulinio garso kompozitorių premjeras, sukurtas pasirinktoms sostinės vietoms. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtą festivalio „Muzika erdvėje“ renginių ciklą užbaigs du šiuolaikinės muzikos grandai – vienas įtakingiausių Europoje šių dienų kompozitorių Beatas Furreris ir legendinis amerikiečių minimalistas Michaelas Gordonas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Birželio 19–21 dienomis Paryžiuje, Prancūzijoje, įvyko kasmetinė Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencija (angl. The Conference of European National Librarians, CENL), kurioje Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Gerbiami lankytojai, informuojame, kad nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs vasaros laiku.